Naujosios technologijos ir etika

Diskusijos dėl kamieninių ląstelių ir embrionų tyrimų įtraukė politikus, mokslininkus ir religijų atstovus. Panašiai diskusijos apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) sutelkė visuomenę, mokslininkus ir politikus debatams apie etiką ir saugumą. Chemikai sukūrė daug nuodingų chemikalų. Biologai slaptai sukūrė daug biologinių ginklų, todėl genomą keičiančios technologijos kelia daug viešų debatų dėl skaidrumo ir moralės.

Šių metų Pasaulio ekonomikos forumas Davose (Šveicarija) paskelbė sąrašą 10 svarbiausių naujų technologijų, kurios daro didžiausią įtaką mūsų gyvenimui. Jame yra pasiekimai, kurių tikslas yra išspręsti tiek ankstesnių technologijų etines problemas, tiek naujus iššūkius. Naujosios technologijos nebūtinai reiškia, kad jos yra revoliucinės. Kai kurios jau yra tarp mūsų keletą metų ar net dešimtmečių (pavyzdžiui, mobiliųjų ryšių tinklai, kuro celėmis varomi automobiliai, dirbtinis intelektas, skaitmeninis genomas ir kt.). Dabar jos pereina į kitą fazę, tampa plačiau naudojamos arba įkomponuojamos į vartojimo prekes.

Genetinė inžinerija taip pat nėra tiksli nei nuspėjami jos padariniai. GMO kūrimas yra tikslus tik bandymų mėgintuvėliuose. Bet kiti žingsniai yra nevaldomi, gali vykti nenumatytos mutacijos, kurios gali keisti natūralių genų funkcionavimą potencialiai žmogui kenksmingais būdais. Lietuva tarp 15 Europos šalių draudžia auginti GMO, bet JAV ir kitos šalys juos augina ir platina pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Didesnio tikslumo reikia vis daugėjančių bepiločių lėktuvų (dronų) jutikliams, kad išvengtų žmonėms pražūtingų klaidų ir susidūrimų tarpusavyje ar su pilotuojamais lėktuvais. Autonominės sistemos, dirbtinis intelektas ir robotai - šios jau egzistuojančios technologijos plėtosis toliau mūsų gyvenime. Sparčiai kuriamas dirbtinis intelektas gali neprecedentiniu tikslumu pakeisti šnekamosios kalbos programas ir padėti milijonams žmonių naujai bendrauti su kompiuteriais.

Naujų kartų robotai turės vis daugiau savarankiškumo ir galimybių reaguoti į aplinką be papildomo programavimo. Pasitikėjimas investicijomis į robotų kūrimą didėja, todėl robotai vis artėja prie situacijos, kai jie egzistuos pariteto su mumis pagrindais. Neuromorfologinių mikroschemų technologija yra tarp labiausiai revoliucinių dirbtinio intelekto technologijų. Mėgdžiojantis žmogaus smegenų sudėtingumą kompiuteris dirbs panašiai, kaip bendrauja žmogaus smegenų neuronai ir tarpneuroninės jungtys (sinapsės). Jis padės geriau suprasti ir tobulinti atmintį. Tokiomis neuromorfologinėmis schemomis aprūpinti bepiločiai lėktuvai geriau seks aplinką, geriau atsimins ir atpažins naujus aplinkos elementus.

Naujosios technologijos kelia vis daugiau etikos problemų. Neuromorfologinių schemų kūrimas leis sukurti panašias į žmones išmaniąsias mašinas, protingiausią rūšį mūsų planetoje. Šios technologijos yra žmogaus kūrybingumo ir tobulumo demonstravimas, bet „galvojantys“ kompiuteriai ar robotai taptų niokojamieji mūsų rūšiai ir, kaip Marvinas Minskis (Marvin Minsky) yra pasakęs, pradėtų laikyti žmones kambariniais gyvūnėliais.

Domėjimasis išmaniosiomis mašinomis seka įkandin kūrimo išmaniųjų medžiagų - pjezoelektrinių, feroelektrinių, feromagnetinių ir kitų, kurios gali prisitaikyti ir keisti savo savybes priklausomai nuo aplinkos kitimo. Atsiradus 4D spausdinimui, kai kurios medžiagos prisitaikys ir taisys save be žmogaus priežiūros arba galės būti suprogramuotos savaime suirti. Tai iškels naujus standartizacijos, atsekamumo ir autorių teisių klausimus.

Radikalesni klausimai iškils, kai technologijos palies organinį pasaulį ir leis kurti biomedžiagas, kurios gamtoje atsirado ir vystėsi savaime, leis kurti dirbtinius žmogaus organus ir vėžį naikinančius robotus, kurie išskirs antikūnus tik esant kontaktui su vėžinėmis ląstelėmis. Šis biologijos mygtukas artėja. Netolimoje ateityje išmanioji farmakologija leis nuolat tiekti antidepresantus arba neurostimuliatorius, kai tik nukris dopamino lygis. Tokių technologijų etines pasekmes teks įvertinti. Kai mūsų emocijas valdys išmaniosios mašinos, jos atvers kelią pavojingoms priklausomybių formoms ir naujam žmogiškumo ir jausmų supratimui, kurie mus apibūdina.

Genomu paremtas gydymas, atsirandantis dėl didesnio ir pigesnio genomo duomenų prieinamumo, suteiks naujų gydymo galimybių ir padidins ligų kontrolę. Genomo nustatymo greitis, tikslumas ir kaina per keletą metų pasikeitė iš esmės. Gydant vėžį, pavyzdžiui, genomo duomenys leis vietoj plataus spektro chemoterapijos naudoti individualią diagnozę ir veikti konkrečius blogai veikiančius genus. Nors gydytojai gauna vis tikslesnes priemones kovoti su gyvybei grasinančiomis ligomis, vis dar esanti ir didėjanti nelygybė pasaulyje neleidžia milijonams žmonių džiaugtis tokiu gydymu. Iškils saugumo ir privatumo rizika, susijusi su genomo duomenų saugojimu, ir reikalaus brangių apsaugos priemonių.

Naujosios technologijos neišvengiamai pakeis biologijos, medžiagų pasaulio ir gamybos supratimą. Jų reikšmė paveiks geopolitiką ir globalią galios pusiausvyrą. Kuro celių automobiliai (varomi vandenilio) netrukus neišvengiamai atsiras rinkoje ir sumažins mūsų priklausomybę nuo naftos, sumažins anglies dioksido išmetimą į orą ir klimato kaitą. Tolesnėje ateityje nuo naftos priklausančios ekonomikos nebus taip pažeidžiamos, tai pakeis ir geopolitinius santykius. Pakartotinai panaudojamos polimerinės medžiagos iš esmės pakeis gamybą, atneš naujus pramonės standartus. Globaliai pakis paskirstytos gamybos infrastruktūra, kai kurios bendrovės vis daugiau prekiaus informacija.

Reikia sveikinti naujoves ir naudą, kurią jos teikia. Bet taip pat turime įsipareigoti tvariajai plėtrai, nepamiršdami nelygybės ir žmogiškojo orumo. Šių metų Pasaulio ekonomikos forume išskirtos svarbiausios naujosios technologijos taip pat primena mums politinių įsipareigojimų svarbą. Pavyzdžiui, perėjimas prie kuro celių automobilių reikalautų milžiniškų infrastruktūros pokyčių - vandenilio gamybos ir jo kolonėlių tinklo, kuris kainuotų panašiai, kiek kainavo amerikiečių išlaipinimas Mėnulyje (apie 100 mlrd. dolerių šių dienų kaina). Ne tik kuro celių, bet ir daug kitų jau sukurtų, bet dar neįgyvendintų gyvenimą keičiančių technologijų įdiegimui reikia tik politinės valios.

Daugelis naujų technologijų turi ir tamsiąją pusę - gali pakenkti žmogui, jeigu apie jas neišmanysime ir naudosimės jomis neišmintingai. Tačiau ta tamsioji pusė reklamos neetiškai nutylima. Didėjant pasaulyje ekstremizmui, būtina atsakingąsias institucijas aprūpinti naujomis kovos su ekstremizmu technologijomis, tačiau Lietuvoje yra svarbiau, kad tų institucijų vadovai nuolankiai, kaip kambariniai šuniukai, tarnautų nekompetentingiems arogantiškiems Seimo vadovams, kuriems versti iš pareigų yra „garbės“ reikalas nepaisant moralės. Lietuvoje labiau vertinamas ne profesionalumas, o pataikavimas ir kvailumas. Kaip mes valdysime naująsias technologijas, bus svarbu ne tik žmonių saugumui, sveikatai ir etikai, bet ir mūsų žmogiškajam orumui bei lygybei.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“