Naminukai, nešantys sėkmę namams

Kaip jį pamatyti?

Gal kaukai iškart susiformavo iš sukalbamesnių dvasių, o gal jie tapo švelnesni ilgai gyvendami šalia mūsų. Šiaip ar taip, jie netapo žmogaus priešais (kaip vandeniai, miškiniai, kipšai ir kitos tamsiosios jėgos). Kone kiekvienas namas nuo senų senovės turi po tokį nematomą gyventoją, saugantį ne tik patį pastatą, bet ir visus jame gyvenančius - tiek žmones, tiek gyvūnus. Todėl kaukai nuo senų laikų gerbiami ir mylimi, nors jų ir prisibijoma.

Iš pagarbos ir baimės įžeisti kauką jis dar vadinamas Šeimininku, Senoliu, Geradariu, Geranoriu, net Maitintoju ir pan. Liaudies kūryboje daug istorijų ir anekdotų apie namų dvasias (daugelis jų pagrįstos realiais faktais), nors, žinoma, didžioji dalis - tik turtingos vaizduotės vaisius.

Nereikia tikėti tuo, kuris sakosi matęs kauką. Šitai neįmanoma, nes tai nei dvasia, nei žmogus. Vaizdžiai tariant, tai tas pats, kas pamatyti ultravioletinius ar rentgeno spindulius. Naminukas gali jums pasirodyti kurio nors pažįstamo pavidalu, bet tai viskas.

Gera ar bloga linkintis?

Apibendrinus patikimas žinias, surinktas iš visur po kruopelytę, galima susidaryti apytikrį kauko portretą. Iš visko sprendžiant, jo ūgis - 50-70 cm, neįtikėtinai stambūs kaulai, bet trumpos galūnės, o pėdos, delnai ir galva neproporcingai dideli. Visi liudininkai tvirtina, kad kaukai labai plaukuoti - apžėlę net jų delnai!

O išgirsti kauką visai nesunku. Daugelis dažnai girdi jį tyliai virkaujantį, dusliai aimanuojantį ar nesuprantamai šūkčiojantį.

Kaukas gana savotiškai reiškia palankumą žmonėms (dažniausiai šeimos galvai) - šiam miegant užgriūva ant krūtinės ir spaudžia. Išsigąsti nereikia, tiesiog paklauskite: „Į gera ar bloga?“ Jis atsakys žmogaus balsu ir daugiau nebespaus.

Bioenergetikai aiškina, kad namų dvasia (prieš didelį džiaugsmą ar skausmą) įspėja apie artėjančius svarbius įvykius šeimoje. Jei girdite verkiantį kauką - kas nors mirs. Jei ūžauja vamzdžiai - teks bylinėtis. Apsišlapinote naktį - sėlina liga. Kai skimbtelėja indai - atsargiau elkitės su ugnimi ir šildymo prietaisais.

Jei negalite rasti kokio daikto, pasakykite: „Kauke, pažaidei, o dabar atiduok“. Ir tai, ko ieškote, jūsų nuostabai, gali atsirasti matomiausioje vietoje.

Kai jis pavyduliauja

Manoma, kad kaukai, nors ir priskiriami prie nelabųjų, neša namams sėkmę. Tad jei naminukas įsikūrė jūsų namuose, nesijaudinkite. Jis pagrįstai jaučiasi esąs namų šeimininkas, ir su juo geriau draugauti.

---

Viena moteris pasakojo, kad pas ją pasisvečiuoti atvyko brolis ir jis nieko nežinojo apie sesers namuose įsikūrusį kauką. Pernakvojęs vieną naktį, jis papasakojo, kad seseriai išėjus į institutą kambaryje staiga pasirodė lengvas, tarsi permatomas vyras baltais drabužiais. Jis griežtai pareikalavo: „Tučtuojau išnyk iš čia!“ Atsipeikėjęs iš nuostabos brolis atšovė: „O kodėl turėčiau? Ir ką tu man padarysi, jei pasiliksiu?“ Tą pačią akimirką pajuto, kaip šio ranka prieš jo valią suspaudė kaklą ir dusino vis smarkiau ir smarkiau.

Moteris brolio pasakojimu patikėjo tik pamačiusi ant kaklo smaugimo žymes. Abejonės išsisklaidė: „draugas“ jos pavydėjo!

Jie išdidūs

Kaukų charakteris gana sudėtingas ir įnoringas, su jais elgtis reikia apgalvotai. Jie užsispyrę ir greitai įsižeidžia, turi nemažai keistenybių. Jei dėl kokių nors priežasčių supykdėte namų dvasią, susitaikyti bus nesunku: ji atlaidi ir vertina dėmesį. Padėkite nuošaliame kamputyje uostomojo tabako (jam kaukas jaučia didelę silpnybę) arba ką nors padovanokite, pavyzdžiui, margaspalvių skiaučių, nuo šviežios duonos kepalo atpjautą kriaukšlę.

Labai svarbus kauko charakterio bruožas - išdidumas. Neužmirškite šito, ypač keldamiesi į naują vietą. Šeimai kraustantis į naują būstą kaukas kartu neis, jei nebus pakviestas. Taigi neužmirškite žodžių: „Tėvuži, šeimininke, geradari mano. Skirsiu tau naujas, šviesias menes, eime drauge, be tavęs nematysime laimės“.

Įbruktas kaimynams

Kietaširdžių šeimininkų užmirštas ar į naujus namus nepakviestas kaukas dejuos ir verks iš širdgėlos ir vienatvės, bet pats niekur neis. Galiausiai pradės keršyti naujiesiems gyventojams.

Apie įžeistos namų dvasios piktas išdaigas prirašyta daug įdomių dalykų. Tačiau mažai kas žino, kad sutramdyti įsisiautėjusį kipšiuką gana paprasta - tereikia jį įkalbėti eiti su jumis pas kokius pažįstamus ar gimines į svečius, kur „jam bus labai labai gera gyventi“. Žinoma, savaitę kitą grauš sąžinė, kad iškrėtėte kiaulystę artimam žmogui, bet užtat ramiai gyvensite!

Daugelis paranormalių reiškinių specialistų tvirtina, kad kaukas namie tiesiog būtinas. Esą jis patikimiau už bet kokią signalizaciją saugo namus nuo vagių ir piktųjų dvasių. Nusipirkti kauko neįmanoma, bet jei norite, kad jis apsigyventų pas jus, galite elgtis taip: pasiimkite maišą su tabaku ir spalvotomis skiautėmis, nuvažiuokite į kokį nors apleistą kaimą, įeikite į tuščią trobą ir, stovėdami vidury jos su praviru maišu, sakykite: „Kauke, kauke, eime su manimi, kaip galėsiu, taip tave pamaloninsiu“. Paskui užriškite maišą ir važiuokite namo.

Parengta pagal užsienio spaudą