N. Bunkė atvirai apie gyvenimo klaidas ir meilę: prisitaikyti ir tylėti nemokėjau niekada

Tik dabartinis jos mylimasis Edgaras Eidėjus žino, kaip rasti kelią į garsios moters širdį. „Mano gyvenime buvo tiek dramų, kad knygą būtų galima parašyti. Tik dabar visos jos nurimo“, – šypsodamasi interviu pradeda žinoma moteris.

– Neseniai surengėte savo gėlių puokščių kūrybos seminarą, koncertuojate su grupėmis YVA, „Pop Ladies“ bei kaip solistė. Taip pat turite verslų. Ar tokioje įtemptoje dienotvarkėje lieka laiko sau?

– Kartais visiškai ramiai galiu tiesiog sėdėdama ant sofos žiūrėti televizorių. Tačiau aš juk moteris, ir galiu gerai vienu metu atlikti dešimt darbų, kaip ir visos mes (šypsosi). Taip pat labai gerai moku viską planuoti bei susidėlioti prioritetus. Esu savo gyvenime susiskirsčiusi prioritetus ir jais vadovaujuosi. Žinoma, to išmokė pats gyvenimas ir mano klaidos.

Taip pat retai mane pamatysite ir renginiuose ar vakarėliuose. Kvietimų gaunu begalę, bet visada atsisakau. Jei man bus kas nors iš tiesų įdomu, tikrai nueisiu, bet kitaip negaištu savo laiko. Tiesiog mano kitokie prioritetai. Daug mieliau laiką leidžiu su šeima ar dirbdama.

Namuose mums daug smagiau vakare susėsti prie savo veiklų ir kartu būti, pasitarti, padėti vienas kitam. Edgaras man visada mielai padeda ir su kitomis mano veiklomis, net ir pats vos tik baigęs savo darbus. Jis nerealus.

– Lietuvoje išpopuliarėjo kaukės paakiams „Gold Effect“, prie kurių populiarumo prisidėjote ir jūs. Kuo jos taip sužavėjo?

– Tiesą sakant, vasarą ieškojau tokio produkto. Anksčiau pirkdavau vienkartines kaukes paakiams, tačiau supratau, kad tai brangu ir tiesiog neapsimoka.

Lietuvoje labai trūko kokybiškų ir tikrą efektą turinčių kaukių paakiams, kurios itin efektyviai drėkintų, turėtų kolageno ir retinolio, kurie skatina odos atsinaujinimą bei lygina smulkias raukšleles. Man pačiai buvo aktualu rasti tai, kas padėtų sumažinti vadinamuosius maišelius po akimis, atkurtų drėgmės balansą.

Kadangi koncertuoju ir turiu kitų darbų, man labai svarbu greitai susitvarkyti ir atrodyti gražiai neskiriant tam ilgų valandų. Kitose priemonėse vis ko nors pritrūkdavo, todėl sužinojau apie patobulintos formulės kaukes, kurios visiškai pateisino lūkesčius.

– Ar tiesa, kad atsiras ir daugiau šios serijos produktų?

– Ne veltui sakoma, kad tai yra žvaigždžių pamėgta kaukė. Ją nuolatos naudoja visos mano scenos kolegės. Daugybė žinomų moterų ir net vyrų jas pamėgo ir jau pasidalijo pozityviais pojūčiais naudojant šias paakių kaukes.

Manau, kad sėkmė įkvepia, todėl jau žinau, jog bus pristatomi ir kiti nauji produktai, tokie kaip lūpų kaukės ir serumai. Visa tai išbandau ir pati, nes niekada nerekomenduočiau to, kas neturės geriausio efekto.

– Taigi, toks tas grožio receptas?

– Išvaizda ne visada turi būti ideali, bet kur kas svarbiau yra gera nuotaika. Žinau, kad jei būsiu surūgusi, kažkuo nepatenkinta, atrodysiu blogai. Tačiau jei aš pavargusi ir nelaiminga, pakanka kartais tik lūpas raudonu lūpdažiu pasidažyti, ir į trasą (juokiasi). Žinoma, poilsis yra geriausias grožio draugas, bet juk dažnai mums jo tiesiog pritrūksta.

– Iš jūsų veido nedingsta šypsena. Sakoma, kad tik įsimylėjusi moteris gali būti iš tiesų graži. Ar jau galvojate apie vestuves su mylimuoju Edgaru?

– Mes apie vestuves dar tikrai negalvojame. Ir turbūt ne manęs klausti reikėtų (juokiasi). Tačiau esu tekėjusi du kartus, ir trečiąkart žengti prie altoriaus nėra jokio noro.

Edgarui tai būtų pirmosios vestuvės, bet tikrai nemanau, kad jis to nori. Taip, tai yra natūralus santykių etapas, bet jau suprantu, kad gyvenime tai absoliučiai nieko nekeičia. Tikrai nesuprantu, kam mums reikia tuoktis, kelti šventę ir išleisti krūvą pinigų. Geriau ką nors kita įsigyti už tuos pinigus. Norisi teisingai juos išleisti ir žiūriu į tai praktiškai.

– Ar jau atsakėte sau, kokia yra tikroji darnių santykių paslaptis?

– Aš čia esu maža ekspertė ir nelabai ką galiu pasakyti apie gerus santykius. Juk dvi mano santuokos buvo nepavykusios. Kai pora kartu gyvena trejus metus, dar negali sakyti, kad kartu jie bus ir iki grabo lentos.

Visada turėjau labai gražų savo tėvelių pavyzdį. Jie jau daugybę metų gyvena kartu, myli vienas kitą, ir man tarsi pasąmonėje tai sukūrė tikrą šeimos modelį. Atrodo, kad su mažiau ir nesutiksiu. Vertybė yra nuoširdūs santykiai. Jei santykiuose būtų smurtaujama fiziškai ar psichologiškai, jausčiau kokią nors grėsmę, išeičiau neatsigręždama. Nesuprantu tokių santykių.

Žmogų lengva sužlugdyti, bet kai tu stovi tvirtai ant savo kojų, neturi ką prarasti. Jau geriau pradėti naujus santykius, nei likti toksiškuose. Ne visada įmanoma viską sutvarkyti ir ne visada žmonės keičiasi. Bandyti visada verta, bet, deja, ne visada įmanoma. Tikrai turiu karčios patirties ir ne kartą bandydama gelbėti santykius tik suprasdavau, kad niekas nepasikeis.

– Nuolankia namų šeimininke savęs neįsivaizduojate? Ar galėtumėte prisitaikyti ir visiškai paklusti vyrui?

– Aš niekada neprisitaikiau. Man tikrai norisi būti nepriklausomai. Yra moterų, kurios gali tyliai ir ramiai išbūti, o man pažeminimai tikrai yra kančia.

Gyvenime priėmiau įvairių sprendimų. Kartais klydau. Ir gerai, kad klaidų mano gyvenime buvo. Tikrai žinau savo vertę. Nesu materialistė, kuriai svarbūs tik pinigai. Už viską svarbiau man yra tai, kaip jaučiuosi aš ir mano artimieji. Negaliu pakęsti disbalanso viduje ir gyvenime, todėl turbūt taip ir yra. Prisitaikyti ir tylėti nemokėjau niekada.

Dar mano pirmasis vyras (Deivydas Zvonkus – aut. past.) linkėjo man neprarasti to savitumo ir sakė, jog tikrumas ir atvirumas yra didžiausias mano asmenybės privalumas. Negaliu pakęsti, kai kiti galbūt stengiasi pasirodyti geresni, nei yra, ir taip pamiršta tikrąjį „aš“.

– Ar nebuvo akimirkų, kai po nesėkmių ruožo manėte, jog niekada neatsiras tinkamas žmogus?

– Edgarui dar ir dabar sakau, kad nėra ištikimų vyrų. Ir jis manęs tada klausia, su kokiais durniais anksčiau bendravau. Aš dar laukiu (juokiasi). Pagyvensime ir pamatysime, bet iki šiol esu kiek išgąsdinta ir netikiu vyrų ištikimybe. Manau, kad ne viena moteris pritars, jog kartą nudegus, sunku pasitikėti vyru, kad ir sąžiningiausiu.

Man, kaip ir kiekvienai mamai, buvo svarbu ir tai, jog į mano gyvenimą atėjęs vyras taip pat mylėtų ir mano vaiką. Edgaras neturi vaikų ir jam tikrai nebuvo lengva rasti raktą į Kristupo širdį. Mūsų šeimoje viskas vyko palaipsniui. Taip tarp jų atsirado pagarba vienas kitam ir jie tapo draugais.

Dabar Edgaro žodis yra labai svarbus. Iki tol daug kalbėjomės ir diskutavome. Pažįstu savo sūnų ir žinau, kad tokio amžiaus vaikas gali tiesiog pasakyti, kad tu man ne tėvas, ir nėra ką aiškinti. Tačiau mano sūnus tokių minčių net neturėjo. Tai nėra antras tėtis. Jis yra jo draugas, o jųdviejų ryšys – labai stiprus.

Kiekvienai mamai nėra gražesnio vaizdo už laimingą vaiką. Kai namuose ir šeimoje vyrauja darna, o visi turi bendrų tikslų ir jaučiasi laimingi, geriau ir būti negali. Viskas atrodo taip žemiška ir paprasta iki negalėjimo. Tačiau čia įdirbis yra didžiulis.

– Tačiau Edgaras – aštuoneriais metais jaunesnis ir dažnas gali pagalvoti, jog yra laikomas po padu. O kaip jūsų šeimoje yra iš tiesų?

– Edgaras po padu? (juokiasi) Na jau ne! Edgaras dirbo policijoje, kur sugebėdavo susitvarkyti su visokio plauko veikėjais, tad jam aš esu tik gėlytės (šypsosi). Jam visko yra tekę matyti darbe, ir net kai būna taip, jog pasiuntu, jis tiesiog atsitraukia ir leidžia man nusiraminti.

Kai suprantu, kad pridariau, ko nereikėtų, ateinu ir pati jo atsiprašau. Jis žino, jog kuo mane labiau kurstysi, bus tik blogiau ir viskas užsidegs (juokiasi). Jo taisyklės paprastos. Jis jaunas, bet yra labai perspektyvus, ir aš tai matau. Kad ir ko imtųsi, jam viskas puikiai sekasi.

– Ar pasvajojate, kokį gyvenimą gyvensite ir kokia būsite, pavyzdžiui, po penkerių metų?

– Negaliu pasakyti, kas bus po penkerių metų. Gali būti, kad ir patys nustebsime, kuo galiu būti. Neužsibrėžiu tikslų penkeriems metams į priekį. Nebent keleriems, ir apie savo planus garsiai nekalbu, bet tai, jog pasieksiu sėkmę, žinojau.

Tačiau paprasta tai žinoti, jei viską, ką užsibrėži, darai maksimaliai ir įdedi visas įmanomas pastangas. Ir šįkart po seminaro jaučiausi tokia laiminga, nes atidaviau visą save. Tik štai nejaučiau nei kojyčių, nei rankyčių.

Tikrai tikiu, kad laimė yra tada, kai įdedi pastangų, darbo, laiko, jėgų ir tau šimtu procentų pavyksta. Jaučiu didžiulę atsakomybę. Būsiu atvira – iki šio seminaro nemiegojau keletą naktų.

Migdomuosius gėriau tam, kad bent kiek bluostą sudėčiau. Atidaviau visą širdį, ir buvo taip gera matyti, jog pavyko viską įgyvendinti, o dalyvės buvo tokios užsidegusios ir mielos. Moterys atvyko net iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir Vokietijos.

– Nemažai apie tai kalbėjote ir savo paskyroje instagrame. Kartais tikrai atrodo, jog su sekėjais bendraujate kaip su bičiuliais. Niekada nekyla noro ką nors pasilikti tik sau, nebeatvirauti?

– Daugybė dalykų dar neišsakyta ir kokių tik dramų mano gyvenime nebuvo... Knygas būtų galima rašyti. Galbūt instagrame dalijuosi tik gerais dalykais. Žinoma, būna, kad gyvenime išsprūsta negatyvas, ir kartais net norisi pasidalyti bei įspėti žmones būti atsargius.

Jaučiuosi atsakinga sekėjams. Kartais pati pagalvoju, jog nufilmavau save negatyvią, ir tiesiog ištrinu. Gyvenime ir taip nemažai negatyvių dalykų, o žmones įkvėpti, suteikti ką nors gero. Tačiau tikiu ir tuo, kad bendrauti ir būti atviram reikia iki galo, todėl ten matote mane tikrą.