Mokslininkai aptiko saulės sistemą, labai panašią į mūsiškę

Tyrėjai, analizuojantys žvaigždės sistemą „Kepler-30“, kuri nuo Žemės nutolusi per 10 tūkst. šviesmečių, nustatė, kad visi trys jos žinomi pasauliai skrieja vienoje plokštumoje, kaip ir planetos mūsų Saulės sistemoje. Šie rezultatai sustiprina populiariausią planetų formavimosi teoriją, kuri teigia, kad planetos susidaro iš dulkių ir dujų, kurios sukasi aplink naujai gimusias žvaigždes.

„Kaip ir teigia teorija, mes nustatėme, kad žvaigždė sukasi vienoje linijoje su planetomis. Taigi šis rezultatas yra svarbus, nes tai esminiai duomenys, padedantys patikrinti standartinę planetų formavimosi teoriją“, – teigė tyrimo bendraautorius Danas Fabrycky iš Kalifornijos universiteto Santa Kruze.

Planetų sąveika vėliau gali sujaukti tokį tvarkingą išsidėstymą, pridūrė tyrėjai. Tokiu būdu susidaro kreivos orbitos, šiandien stebimos daugelyje tolimų sistemų.

„Kepler-30“ sistema susideda iš trijų žinomų egzoplanetų, skriejančių aplink į Saulę panašią žvaigždę. Visi trys pasauliai – „Kepler-30b“, „Kepler-30c“ ir „Kepler-30d“ – daug didesni už Žemę, o du net masyvesni už Jupiterį.

Tris planetas sausį aptiko NASA „Kepler“ kosminis teleskopas, kuris nuo paleidimo 2009 metų kovą jau pastebėjo daugiau kaip 2,3 tūkst. potencialių egzoplanetų. „Kepler“ naudoja vadinamąjį „tranzitų metodą“, stebėdamas žvaigždės ryškumo svyravimus, kai priešais ją, iš teleskopo perspektyvos, praskrieja planeta, blokuodama dalį šviesos.

Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai „Kepler“ egzoplanetų sistemos stebėjimus analizavo dar atidžiau.

Kaip ir mūsų Saulė, „Kepler-30“ turi saulės dėmių, kurios atrodo juodos, nes yra žymiai vėsesnės nei likęs žvaigždės paviršius. Tyrėjų komanda nustatė, kad visos planetos priešais tą pačią dėmę praskriejo pakartotinai, o tai reiškia, kad jų orbitos yra vienoje plokštumoje ir susilygiavę pagal žvaigždės sukimąsi.

Šiuo požiūriu „Kepler-30“ sistema labai panaši į kosminę mūsų kaimynystę, kur aštuonios planetos tvarkingai išsidėsčiusios palei Saulės rotacinį pusiaują. Abi sistemos greičiausiai susiformavo iš besisukančio dujų ir dulkių disko, teigia tyrėjai.

Tačiau ne visos egzoplanetos išsidėstę taip tvarkingai. Pavyzdžiui, dauguma taip vadinamųjų „karštųjų Jupiterių“ – milžiniškų planetų, kurios yra labai arti savo motininių žvaigždžių, juda netvarkingomis ar net retrogradinėmis orbitomis. Tačiau karštieji Jupiteriai greičiausiai pradžioje tokie nebuvo – jų orbitas iškraipė gravitaciniai susidūrimai su kitomis planetomis.

„Turime puikias statistines žvaigždžių, aplink kurias skrieja karštieji Jupiteriai, savybes. Atrodo, tai remia teoriją, kad tai susiję su dinamiška dviejų masyvių kūnų sąveika“, – aiškina D. Fabrycky.

Tyrėjų komanda pabrėžė, kad naujasis tyrimas – tik pradžios taškas. Astronomams prireiks daugiau duomenų, kad geriau suprastų planetų susidarymo procesus.

„Mūsų darbas verčiantis mąstyti, tačiau reikės stebėti dar porą sistemų, norint įrodyti, kad iš tiesų visose vienos plokštumos sistemose, panašiose į mūsiškę, žvaigždės sukimasis sulygiuotas su planetomis. Kol kas turime mūsų Saulės sistemą ir Kepler-30. Praverstų dar kelios sistemos, kad būtume visiškai tikri“, – teigė tyrimo vadovas Roberto Sanchis-Ojeda iš Masačusetso technologijų instituto.

„Kepler“ netrukus turėtų suteikti mokslininkams tokią galimybę, pridūrė jis.

„Kol kas nustatėme 5–10 naujų sistemų, kurioms, manome, galėtume šį metodą pritaikyti, tačiau skaičius greičiausiai augs, kai bus apdorota daugiau duomenų. Esame tikri, kad per artimiausius kelerius metus savo prognozes galėsime patikrinti“, – teigė R. Sanchis-Ojeda.