Ledynmečiu į Ameriką - pėsčiomis?

Naujausi archeologijos duomenys rodo, kad europiečiai Amerikos žemyne atsirado dar anksčiau, negu ten įsikūrė indėnai. Jei tiksliau, dar anksčiau už indėnų protėvius - išeivius iš Sibiro, kurie per užšalusį Beringo sąsiaurį maždaug prieš 14 tūkst. metų migravo iš Altajaus.

Senovės prancūzai - Amerikoje nuo akmens amžiaus?

Kaip paaiškėjo dabar, europiečiai, o konkrečiai senovės prancūzai, Amerikoje apsigyveno jau akmens amžiuje. Tai yra ne mažiau kaip prieš 20-25 tūkst. metų. "Pastūmėti" Naujojo pasaulio atradimo datą šimtus amžių į praeitį mokslininkus paskatino keletas radinių JAV rytinėje pakrantėje. Buvo rasta akmeninių įrankių, pagamintų Europoje, pavyzdžiui, akmeninių peilių, pagamintų iš prancūziško titnago. Aptiktos iš viso šešios "importinių" daiktų radimvietės. Tris - Merilendo valstijoje, dvi - Pensilvanijos ir Virdžinijos valstijose nustatė profesionalūs archeologai, dar vieną daiktą, taip pat Virdžinijoje, atkapstė vietos žvejys. Radinių tyrimai parodė: kai kurių įnagių amžius siekia 26 tūkst. metų. O tai duoda teisę tvirtinti, kad juos atsigabeno persikėlėliai, tarp kurių buvo atvykusiųjų iš tų vietų, kur šiuo metu yra šiuolaikinė Prancūzija. Tokią įdomią hipotezę dabar gina amerikietis profesorius Denis Stenfordas (Dennis Stanford) iš Smitsono instituto ir britų profesorius Briusas Bredlis (Bruce Bradley) iš Ekseterio universiteto. Jie apie tai net parašė knygą.

Keliavo užšąlusiu Atlanto vandenynu

Kaip senovės žmonės iš Europos nusikasė iki Amerikos? Pėsčiomis - atsako mokslininkai. Ir paaiškina, kad tuo metu Žemėje viešpatavo ledynmetis ir Atlanto vandenynas, skiriantis vieną žemyną nuo kito, buvo padengtas ledu. Taigi jo pakraščiu akmens amžiaus prancūzai ir keliaudavo. Profesorių nuomone, 2500 km atstumas jiems buvo pagal jėgas. Kodėl senovės žmonės ėjo būtent ta kryptimi? Kokiu tikslu? Kodėl ledu? Iš kur jie žinojo, kad už ledinio horizonto kažkas yra? Kiek buvo tokių "pabėgėlių"? Atsakymų mokslas kol kas neduoda. Deja, pirmieji emigrantai iš Senojo pasaulio Naujajame neprigijo, todėl galiausiai vietos gyventojų pagrindu tapo išeiviai iš Sibiro, tapę indėnais. Tai patvirtino genetinis tyrimas, atliktas jau prieš 5 metus. Bet europiečių Amerikoje vis dėlto buvo!

Įdomūs radiniai Kretoje

Analogiška istorija įvyko ir Kretos saloje, bet ji dar senesnė. Kretoje archeologai aptiko akmeninių kirvių, kuriuos žmonės pagamino ne mažiau kaip prieš 130 tūkstančių metų. Tuomet Žemėje, kaip paprastai manoma, gyveno vadinamieji homo erectus - mūsų protėviai, dar nevisiškai panašūs į dabartinius žmones. Kreta tapo sala maždaug prieš 5 mln. metų. Taigi viena iš dviejų: arba sala atsiskyrė nuo sausumos su būtybėmis, kurios virto homo erectus ir prieš 130 tūkst. metų pagamino tuos akmeninius kirvius, arba senovės žmonės kažkaip sugebėjo Viduržemio jūra iš Afrikos nuplaukti į Kretą. O apsigyvenę saloje, jie pradėjo gaminti akmeninius darbo įrankius, kuriuos dabar aptiko archeologai. Ir tai yra labiausiai tikėtina. Darbo įrankiai rasti sluoksnyje uolienų, kurios Žemės paviršiuje buvo prieš 130-190 tūkst. metų, sako tyrinėjimų dalyvis geologas Karlas Vegmanas (Karl Wegmann) iš Šiaurės Karolinos universiteto. O patys kirviai ir gremžtukai gali būti daug senesni. Mokslininkai daro užuominą į tai, kad senovės žmonės galėjo dar anksčiau toli keliauti jūra. Pagal vieną iš versijų Kretoje rastiesiems įnagiams - 700-800 tūkst. metų, mat jie panašūs į tuos, kurie buvo pagaminti Afrikoje kaip tik tais tolimais laikais. Yra, aišku, ir trečioji versija, bet beveik fantastinė: įnagius Kretoje pagamino homo erectus giminės atstovai, atplaukę iš Afrikos. Tik atplaukė jie ne patys, juos kažkas atgabeno, pavyzdžiui, daug labiau išsivysčiusios civilizacijos atstovai, sprendę demografines problemas.