Kokios Kalėdų tradicijos kitur?

Gruodžio pabaigoje, kai dienos pradėdavo ilgėti, prasidėdavo nauji Saulės metai, žmonės eidavo į mišką ir ant aukščiausios eglės šakų kabindavo dovanas dvasioms, kad šios būtų jiems palankios ir nepagailėtų derliaus.

Pirmą kartą rašytiniuose dokumentuose apie Kalėdų eglutę užsimenama XVI a.: Vokietijos Strasburgo mieste ir vargšai, ir kilmingos šeimos puošdavo egles spalvotu popieriumi, vaisiais ir saldumynais.

Centrinės ir Šiaurės Europos kraštuose plintant krikščionybei įvairiaspalviais burbulais papuošta eglė įgijo naujos simbolikos: ją imta statyti namuose gruodžio 24-ąją, kai minima Adomo ir Ievos diena - kaip rojaus medžio su daugybe vaisių, taip pat amžino gyvenimo, kurį žmogus vėl pelno per Naująjį Adomą - Jėzų Kristų, simbolis.

Evangelijos pasakojimas apie Tris Karalius, atėjusius pagarbinti Kūdikėlio Jėzaus ir atnešusio jam dovanų aukso, smilkalų ir miros, davė pradžią tradicijai per Kalėdas teikti dovanas vaikams ir vieni kitiems. Pagal tradiciją visa šeima susirenka Kalėdų pietų, o šventinį stalą puošia tradiciniai valgiai - kiekvienoje šalyje kiti.

Anglijoje per Kalėdas būtinai valgomas orkaitėje keptas kalakutas su agrastų padažu ir pudingas, kuris apipilamas romu, padegamas ir liepsnojantis dedamas ant stalo.

JAV Kalėdų pietums taip pat būtinai patiekiamas kalakutas, tik su spanguolių padažu.

Danijoje valgoma antis arba žąsis, įdaryta obuoliais, ryžių pudingas ir saldi ryžių košė su cinamonu ir razinomis.

Airijoje per šventes kepamas kalakutas arba kumpis, Vokietijoje - žąsis, Graikijoje gaminamas kalakutas vyne. Be to, vokiečiai ant Kalėdų stalo būtinai deda dubenį su obuoliais, riešutais, razinomis ir marcipanais.

Kinijoje, kur gyvena gana daug krikščionių, per Kalėdas gaminamas imperatoriškasis patiekalas - garsioji Pekino antis.

O štai ant šventinio stalo Austrijoje, Vengrijoje, Balkanų šalyse niekada nebūna žąsies, anties, vištos, kalakuto. Ten manoma, kad šį vakarą valgyti paukščių negalima - išskris laimė.

Belgijoje per iškilmingus Kalėdų pietus patiekiama veršienos dešra su trumais, šerniena, tradicinis tortas, vynas. Olandijoje - triušis, žvėriena.

Liuksemburge vaišinama kraujine dešra, obuoliais, vietiniu putojančiu vynu.

Italai per Kalėdas ant šventinio stalo deda žuvies arba jūros gėrybių ir tortelinių, o visa tai užgeria šampanu.

Ispanijoje patiekiamas ant iešmo keptas paršelis, o užgeriamas jis cheresu. Ant kiekvieno ispano šventinio stalo būtinai bus jūros gėrybių - krevečių, krabų, omarų, taip pat saldumynų - chalvos, marcipanų, anyžinių ledinukų.

Labai kruopščiai Kalėdoms ruošiamasi skandinavų šalyse. Iki švenčių likus dviem savaitėms pjaunami paršeliai, gaminama kraujinė dešra, sūdoma ir rūkoma mėsa.

Paskui tris keturias dienas be pertraukos nuo ryto iki vakaro verdamas alus.