Kieno vieta ne prie būdos?

Ar namų sargas gali būti... mopsas? Toks klausimas gyvūnų gerove besirūpinantiems specialistams buvo naujiena. Mat skundas, kurį specialistai gavo iš vienos Gargžduose esančių sodininkų bendrijų kol kas Klaipėdos krašte analogų neturi. Ne pirmus metus mažylis mopsas, rinkoje kainuojantis daugiau kaip 1000 litų, Gargžduose esą sėkmingai tarnauja it „lenciūginis“ kiemsargis. Tačiau šuns šeimininkas nuginčijo pirmąjį įspūdį – šuo mišrūnas, mėgėjas būti lauke ir esą žmonės blogiau gyvena nei jų šuo.

Nekultūringa?

Į redakciją kreipęsi žmonės negalėjo atsitokėti: „Patys auginame mopsą ir mums nė į galvą nešautų jo prie būdos rišti. Juk tai tas pats, kas kieme pririšti jorkšyro terjerą ar per žiemą į lauką išleisti sfinksų veislės katiną. Grynaveisliai mopsai kainuoja daugiau kaip 1000 litų, tačiau vieni juos žiemą drabužėliais šildo, kiti prie būdos pririšę grūdina“, – stebėjosi į „Bangą“ užėjusi gargždiškė.

Praėjusią savaitę, lauke spaudžiant šaltukui, kartu su korespondentais nurodytu adresu nuvykę Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tik skėsčiojo rankomis – esą dar nėra buvę, kad kas skųstųsi dėl prie būdos pririšto „ne tokio“ šuns. Tačiau už gyvūnų gerovę atsakingas tarnybos viršininko pavaduotojas–valstybinis veterinarijos inspektorius Virgilijus Valantinas pripažino, kad mopsų veislės šuo priskiriamas kambariniams augintiniams. Esą nepraktikuojama jų rišti prie būdos. „Šunį išties radome pririštą prie būdos, jam sąlygos sudarytos tinkamos, išskyrus tai, kad geriamas vanduo buvo užšalęs. Matyti, kad šuo šeriamas, prižiūrimas. Jo riebalinis sluoksnis susiformavęs, o pagal elgesį panašu, kad prie lauko jis pratęs, todėl priekaištų šeimininkams neturėtume. Vienintelis klausimas, ar tokį šunį galima laikyti lauke“, – svarstė V. Valantinas.

Anot jo, nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų, kurios veislės šunis galima laikyti lauke. Tačiau esą prie būdos rišti mopsą lyg ir nekultūringa.

Baudos – „ant juoko“

„Bangos“ korespondentei susisiekus su šuns šeimininku, šis nustebo dėl tokio dėmesio: „Nesu sadistas, prievarta laikantis šunį lauke. Negalime jo vieno palikti name, nes graužia baldus, kitus daiktus, todėl išvykę kelioms valandoms, jį paliekame kieme. Šuo man neatsakys, ar jam šalta, bet jis mėgėjas būti lauke, pats veržiasi ir prie būdos yra rišamas jau ne pirmus metus. Įprastai jis būna namie, gauna ėsti, triskart per dieną eina pasivaikščioti ir yra mylimas. Kiti tėvai taip savo vaikų nemyli, kaip mes šunį“, – teisinosi šeimininkas. Anot jo, šuo nėra grynaveislis, o sodininkų bendrijoje apstu kiemų, kur šunys ir per speigą laikomi lauke. „Vieni ir su kiemsargiu vienoje lovoje miega, kiti prie būdos riša. Tai kiekvieno reikalas. Čia pasiskundusiųjų bėda, jei jie mano, kad mūsiškis šuo bejėgis, nešeriamas ir nemylimas“, – teigė šeimininkas.

Per šių metų sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 40 skundų dėl abejotinos gyvūnų gerovės, iš jų 10 buvo pagrįsti. Per praėjusių metų liepos – gruodžio mėn. tarnyba gavo 15 tokių skundų, iš jų 4 pagrįsti.

„Mopso šeimininkų nebaudėme – mūsų pareiga įspėti. Tarnybos viršininkas oficialiai už gyvūnų gerovės pažeidimus sunkinančiomis aplinkybėmis gali skirti baudą iki 2 000 litų. Jei šeimininkas gailisi, jam skiriama pusė minimalios baudos (minimali bauda – 20 Lt – aut. pastaba). Neseniai reagavome į skundą, kad Klaipėdos rajone netinkamai laikomi sportiniai žirgai. Vietoje įsitikinome, kad geriamas vanduo užšalęs, tačiau šeimininkas su mūsų įspėjimu nesutiko, esą mes nežinome, kaip turi būti laikomi sportiniai žirgai. Jam skirta pusė minimalios baudos – vos 10 litų. Tačiau svarbu ne suma, o žmonių rūpestis. Vasarą uostamiestyje taip pat reagavome į nusiskundimą, kad tamsiame garaže laikomas šuo. Paaiškėjo, kad ten pat gyvena ir pats šeimininkas, mat yra susipykęs su žmona. Bausti nebuvo kaip, mat tokiomis sąlygomis gyveno ir šuo, ir šeimininkas. Esame dėkingi žmonėms, kad mus informuoja apie galimus pažeidimus, nors jie ir ne visada pasitvirtina“, – sakė V. Valantinas.

Griežtėja įstatymas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios nauja LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo redakcija. Joje bus griežčiau reglamentuotas žiaurus elgesys su gyvūnais, už tai grės baudžiamoji atsakomybė. Griežtinant žiauraus elgesio su gyvūnais reglamentavimą, įstatymo redakcijoje atsirado 24 punktai atvejų, kurie traktuojami kaip netinkamas ar žiaurus elgesys su gyvūnais.

Nuo kitų metų daugiabučiuose draudžiama laikyti kovinius ir pavojingus šunis arba jų mišrūnus.

Primenama, kad nuo 2016 m. Lietuvoje naminiai gyvūnai (šunys, katės, šeškai) privalės turėti specialią identifikavimo mikroschemą ir registruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.