Vienam tai gali būti netikėtai telefono ragelyje prabilęs šimtą metų negirdėtas, bet toks mielas balsas, kitam Kalėdų laukimo sumaištyje pasakyti paprasčiausi žodžiai: "Ačiū, kad tu esi mano gyvenime." Trečiam pats didžiausias kalėdinis stebuklas gali būti "Maisto banko" savanorių atneštas davinys...
Man asmeniškai kasmet kalėdinis stebuklas būna prasprogdinta obels ar vyšnios šakelė. Ir šiemet ant mano palangės pražydę kalėdiniai kaktusai, obels ir forzicijos šakelės jau žymi Kalėdų artumą. Maži Kalėdų varpeliai jau tilindžiuoja. Tuoj, tuoj po niekada nenusibostančios "Tyliosios nakties" aidės ir didieji šventyklų varpai.
Na, bet pasaulyje nutinka ir kitokių stebuklų. Gera pažįstama, emigravusi į tolimą šalį, pasitikdama pirmąsias Kalėdas svetur, su sūnumi suko galvas, kokių ledų nusipirkti - už du dolerius ar už pusantro? Pasirinko pigesnius. Ir koks buvo stebuklas, kai po kelerių metų būtent Kalėdoms sūnus jai padovanojo naujausios laidos sportinį mersedesą. Ji didžiavosi savo sūnumi, o ir pati džiaugėsi, kad tuos kelerius metus atlaikė, ištvėrė, atsistojo ant kojų.
Tačiau juk yra žmonių, kuriems nei prasprogusi šakelė, net ir dovanotas Kalėdoms namas džiaugsmo neteikia. Tiesiog tokiuose dalykuose jie neįžiūri jokių stebuklų: prasprogusi šakelė - vegetacijos dėsnis, padovanotas namas - taip ir turi būti, netgi privalo... Močiutės su tokia meile megztas šalikas, megztinis ir kepuraitė su briedžiais anūkui atrodo klaiki atgyvena. Jis jų net nepasimatuoja. Taip ir lieka nesužinojęs, kad su tais briedžiais ant krūtinės ir ant galvos jis nesušaltų net speiguotą naktį. Nes į vilnonius siūlus močiutė įmezgė ir savo širdies šilumą. Tiesiog pražiopsoti kalėdiniai stebuklai. Ir koks tuomet bespalvis ir bekvapis tampa gyvenimas. Būtent stebuklų laukimas jį ir nuspalvina. Tik sugebėkime juos įžiūrėti - kažkieno žvilgsnyje, žodyje, geste. Pagaliau,- ir tradicinėse dovanėlėse, kuriomis keičiamės su bičiuliais, kolegomis ir artimaisiais. Tik sugebėkime įsiklausyti, ką jomis žmogus tau pasako ar bent jau norėjo pasakyti...
Balto Jums Kūčių stalo su raudonu kisieliumi ir pilkšvu aguonpieniu. Tačiau valgis - tik materialus atributas. Taip svarbu, kad siela būtų tyra: kad atleistum širdį sužeidusiam artimam savo, kad atsiprašytum, jei ją pats esi sugildęs. Tai - juk irgi stebuklas.
Stebuklingų ir džiaugsmingų Kalėdų!
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą