Kalėdų Seniui reikia emigruoti į Kirgiziją

Nusprendusi, kad laikas - pinigai net ir Kalėdų Seniui, kompanija "Sweco" ėmėsi spręsti taupymo problemą. Geodemografinės analizės rezultatai parodė, jog Kirgizija yra netoli labai tankiai apgyventų Kinijos ir Indijos. Idealus pradinis punktas tam, kad maksimaliai būtų palengvintas jo maišas. Ši idėja reiškia, kad Kalėdų Senis pirmiausiai turėtų vykti į Rytus ir Aziją, o paskui į Vakarus. Sykiu, pabrėžia "Sweco", Senis judės prieš Žemės sukimosi kryptį. Tai leis jam padvigubinti laiką, skirtą dovanų dalyboms.

"Sweco" skaičiavimais, iki šiol gruodžio 25-osios naktį Kalėdų Senis, lėkdamas 5800 km per sekundę greičiu, turėjo stabtelėti 2,5 mlrd. kartų prie kiekvienos dovanų kojinės visame pasaulyje.

Vykdamas maršrutu, rekomenduojamu švedų analitikų, jis išloštų 34 mikrosekundes kiekvienam sustojimui.

Šis atradimas itin vertingas mažai Vidurio Azijos respublikai. "Mūsų laukia didžiulis darbas, nes Kirgizija nori tapti tikrais namais Kalėdų Seniui", - tvirtina Kirgizijos valstybinės turizmo agentūros atstovas. Neabejodama, kad Kalėdų Senis ten jau persikraustė, Kirgizijos Vyriausybė paragino šalies gyventojus ieškoti jo namų, o radusiajam pažadėjo prizą. Iki gruodžio 20-osios radėjas turėjo atsiųsti visus duomenis apie Dėdulę Gelį (taip kirgizai vadina Kalėdų Senį).

"Sweco" žiniomis, Kalėdų Senio būstas yra 40'b0 40' Šiaurės platumos ir 74'b0 24' Rytų ilgumos. Šios koordinatės, be abejonės, labai tikslios, tačiau jos nepalengvina ieškotojams užduoties: vietovė yra kalnų rajone, jame - jokių kelių anei takų.

Geopolitika

Korvatunturui ir Rovaniemiui, iki šiol buvusios dviem svarbiausioms Kalėdų Senelio rezidencijomis, yra dėl ko nerimauti. Juk svečių antplūdis Kalėdų dienomis sudaro 50 proc. visų žiemos turistų, atvykstančių Laplandijon.

Suomis Kristianas Sundgrenas, dirbantis Suomijos atstovybėje Paryžiuje kultūros patarėju, švedų analitikų išvadas griežtai atmetė sakydamas, kad jos nesutampa "su mūsų mokslininkų tyrimais". Kokiais - diplomatas atsisakė patikslinti.

Faktas, kad švedai kiša tokią kiaulę, suomiams, žinoma, skaudus. Mat Suomija, kuriai priklauso Laplandija, šešis amžius buvo švedų teritorija, o 1809 metais daugiau nei šimtą metų ją buvo užgrobusi Rusija...

Be šių geopolitinių samprotavimų, lieka dar kai kurių neaiškumų: ar gali šiaurės elnias adaptuotis prie kontinentinio klimato ir kalnuoto Kirgizijos reljefo? O gal jį pakeis jakas?

Na, bent jau kostiumo Seniui keisti nereikės. Žiemą temperatūra čia nukrenta iki -24 C...

Kalėdinė papliauška švenčia jubiliejų

100 metų Tomo Smito kompanija tiekė papliauškas karaliaus rūmams

Vienai iš smagiausių vaikiškų atrakcijų - kalėdinei papliauškai - sukanka 160 metų.

Apvalaina, pailgos formos, primenanti mažą susuktą dovanėlę, papliauška - vienas iš nedaugelio Kalėdų atributų, nepatyrusių didеlių pokyčių, iki pat šiol liko nepaprastai paklausi prekė.

Daugelis britų fabrikų kaip ir anksčiau gamina papliauškas pagal senus pavyzdžius ir eksportuoja jas po visą pasaulį.

Manoma, kad būtent britai pasauliui padovanojo papliauškas.

1847 m. garsus konditeris Tomas Smitas, Kalėdų išvakarėse būdamas Paryžiuje, nusižiūrėjo, kaip jo kolegos prancūzai vyniojo migdolinius saldėsius į šventinį pakavimo popierių.

Maži saldūs paketėliai prigijo ir Britanijoje. O dar po 13 metų Tomas Smitas pasiūlė publikai žaisliuką, kuris atidaromas pokštelėdavo, iš jo pasipildavo kibirkštėlės, o viduje rasdavai dovanėlę - nosinaitę, kaleidoskopą etc.

T. Smito verslas ypač klestėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tada du fabrikai pagamindavo 50 milijonų papliauškų per metus. Juose dirbo daugiau nei 500 žmonių.

Paskui reikalai ėjo vis prastyn, o 1998 m. Smito verslą nupirko kompanija "International Greetings", kuri dabar pagamina apie 30 mln. papliauškų kasmet.

95 proc. visų pasaulyje gaminamų pokšinčių žaisliukų parduodama per Kalėdas.

Parengė Liana Ambarcumian