Kaip priversti smegenis netingėti

Atskleisime paslaptį: mėgstamų leidinių skaitymas, gerai žinomas darbas pagal specialybę, kalbėjimas gimtąja kalba ir bendravimas su draugais, kurie jus gerai supranta, lankymasis pamėgtame restorane, mėgstamo serialo žiūrėjimas... prisideda prie smegenų degradacijos. Jūsų smegenys - tinginės (kaip ir jūs), todėl siekia sumažinti energijos sąnaudas vienai ar kitai veiklai, kurdamos tam tikras „programas“, kurias vykdote pagal šablonus. Biologas Richardas Semonas užpraeito amžiaus pradžioje tas programas pavadino „engramomis“ - fiziniu įpročiu arba atminties pėdsaku, paliktu kartojamo dirgiklio. Engramas galima įsivaizduoti kaip takelius, kuriuos neuronai „išmina“ jūsų smegenyse, atlikdami vieną ir tą patį veiksmą. Kuo ilgiau jį atliekame, tuo mažiau energijos tam išeikvoja mūsų smegenys.

Viena vertus, tai puikus gebėjimas - iš tiesų, kam be reikalo eikvoti energiją primityviems veiksmams atlikti? Tačiau išvirkštinė šio gebėjimo pusė - smegenų plastiškumo mažėjimas. Mat kuo ilgiau naudojamės engramomis, tuo menkiau dirba bazaliniai ganglijai (pagrindiniai nerviniai mazgai) mūsų smegenyse. Jų pagrindinė funkcija - išskirti nervų sistemos mediatorių acetilcholiną, padedantį neuronams „praminti“ naujus takelius smegenyse esančioje informacinėje maišatyje (maždaug tai vyksta dabar, jums perskaičius šį sakinį).

Prisiminkite savo kelią į darbą ar mokyklą. Jei ilgiau kaip pusmetį važinėjate tuo pačiu maršrutu, jūsų veiksmai tampa tokie automatiški, kad lygiagrečiai galite atlikti ir kitus veiksmus: skaityti, klausytis muzikos, atsakyti į laiškus. Mėgstamame restorane jums neteks spausti iš savęs acetilcholino ir svarstyti, ko jums užsisakyti pietums, nes visą valgiaraštį jau mokate atmintinai. Dirbtinė draugo šypsena jūsų neapgauna - jūs iškart atpažįstate slepiamą nerimą, ir jums visiškai nereikia dėti pastangų šiems komunikaciniams signalams iššifruoti.

Galėtume sakyti - o kam visa tai keisti? O tam, kad mūsų gyvenimas - nepertraukiamas pasikeitimų, kurių nepajėgiame kontroliuoti, šaltinis. Prie didžiosios jų dalies mums tenka prisitaikyti, o tose „chameleonų lenktynėse“ išlieka tas, kuris greičiau už kitus pakeičia spalvą, prisiderindamas prie aplinkos spalvos, ir sugeba labiau prisiartinti prie grobio (kurio vis mažėja). Smegenų plastiškumą reikia nuolatos palaikyti ir treniruoti. Įsivaizduokite, kad jūsų smegenys - betonas, kuris po kurio laiko sukietės.

Jums taps suprantamiau, kaip „sukietėja“ smegenys, jei pažiūrėsite į daugumą 70-80-mečių, nesugebančių nustatyti mikrobangės laikmačio, piestu stojančių prieš visokias naujoves, metų metus atliekančių tuos pačius veiksmus (arba atgaminančių mąstymo šablonus). Šie „takeliai“ jų galvose virto olomis ir tuneliais uolienose ir prakirsti įėjimą į kaimyninę olą yra beveik neįmanoma. Jūsų uždavinys - nuolatos maišyti šį „mąstymo mišinį“, neleisti jam sustingti. Vos atsipalaiduojame ir imame naudoti engramas, tam tikra smegenų dalis sukietėja, o mes to net nepastebime.

Kaip sustabdyti smegenų degradaciją?

Štai keletas paprasčiausių, bet tikrai efektyvių būdų.

Stebėkite save. Jei staiga pajutote diskomfortą dėl to, kad kažkas pasikeitė (pavyzdžiui, jūsų mėgstamas tinklalapis pakeitė dizainą arba parduotuvėje dingo mėgstamas jogurtas), stverkite šį jausmą už uodegos ir imkite jį „narstyti“. Kodėl neparagavus visų jogurtų, o gal imti gaminti savo? Neskaitykite jau skaitytų knygų. Nežiūrėkite jau matytų filmų. Taip, psichologiškai tai labai malonus jausmas - panirti į jaukų pasaulėlį, jau pažįstamų personažų gyvenimus, jokių siurprizų, jau žinai pabaigą ir gali mėgautis smulkmenomis, kurių pirmą kartą nepastebėjai, perskaitęs knygą per valandą arba pažiūrėjęs serialą per savaitgalį. Bet kartu atimate šansą iš naujų knygų ir filmų atverti jums kai ką visiškai nauja, atimate iš savo smegenų galimybę sudaryti alternatyvias neuronų jungtis.

Ieškokite naujų maršrutų. Pasistenkite susirasti naujų maršrutų į darbą ir namus, gyvenimo žemėlapyje raskite alternatyvių parduotuvių, kino teatrų ir kitų infrastruktūros taškų. Tai galbūt užims daugiau laiko, bet gali suteikti ir malonių pranašumų, pavyzdžiui, žemesnes kainas parduotuvėje arba mažiau žmonių kino teatre. Ieškokite naujos muzikos. Jei esate melomanas, jūsų iPod’e yra tūkstančiai kompozicijų ir jums atrodo, kad jūsų skonis yra labai įvairus, galime jus nuvilti: dažniausiai klausomės 50-100 pažįstamų įrašų, mums malonių dėl tos pačios priežasties - mes prie jų pripratome ir smegenims nereikia eikvoti papildomų resursų jiems apgalvoti ir įprasminti.

Ieškokite naujų draugų ir pažįstamų. Taip, aišku, puiku, kai esama draugų, su kuriais malonu susitikti kiekvieną penktadienį aptarti futbolo naujienų arba naujos Bijonsės suknelės. Psichologiškai komfortiškiau. Bet kam apsiriboti 4-5 žmonėmis, ir dar išsirinktais ne pačių, o „primestais“ aplinkybių - mokyklos, studijų, darbo? Mums įdiegti socialiniai instrumentai labai stipriai veikia mąstyseną ir kai kada būna taip, kad veikiami vienų ar kitų draugų keičiame požiūrį, interesus, o kartais net veiklos pobūdį.

Susilaukite vaikų. Vaikai yra nuolatinis chaoso ir neapibrėžtumo jūsų gyvenime šaltinis. Jie - gyvos „betono maišyklės“ jūsų galvoje, jie griauna visus šablonus ir keičia jūsų nusistovėjusius maršrutus. Jie savo klausimais, elgesiu, smalsumu ir nuolatiniais eksperimentais su viskuo kasdien į gyvenimą įneša ką nors naujo. Patys nepastebėsite, kaip jūsų mąstymas taps laisvesnis ir imsite mąstyti naujai.

Jei su vaikais kol kas nieko neišeina, galite pradėti nuo šuns. Jis, pirma, reikalauja pasivaikščiojimų (o šviežias oras naudingas smegenims), antra, įtrauks jus į bendravimą su kitais „šunininkais“, o trečia, taip pat gali tapti chaoso šaltiniu.

Nustokite kritikuoti. „Koks baisus dizainas!“, „Kokią bjaurią jie sukūrė pabaigą!“, „Kaip nepatogu sėdėti tuose naujuose krėsluose!“ - šios ir milijonai kitų pastabų yra priešinimosi pokyčiams, netikėtai atsiradusiems jūsų gyvenime, rodiklis. Pokyčiams, kurių paprastai negalite išvengti. Arba galite, įdėję daugybę pastangų, kurios to nėra vertos. Daug naudingiau bus susitaikyti su šiais pokyčiais ir motyvuoti smegenis gyventi naujoje tikrovėje. „Naujas valgiaraštis? Puiku, senieji patiekalai jau nusibodo“, „Remontuojamas kelias, reikia ieškoti aplinkkelio? Šaunu, vadinasi, greitai čia neliks duobių, o kol kas susipažinsiu su rajonu“. „Nauja operacinė sistema? Super! Kiek naujo išmoksiu!“

Nelipdykite etikečių. Tai labai patogu - užuot bandžius suprasti žmogų, galvojus, kodėl jis pasielgė vienaip ar kitaip, tiesiog prikabinti jam etiketę. „Apgavo vyrą? Šliundra!“, „Išgerinėja su draugais? Alkoholikas!“

Eksperimentuokite su aromatais. Nors evoliucija mūsų uoslės receptorius išstūmė į antrąjį planą, kvapai mums dar turi milžinišką reikšmę. Jei turite mėgstamą tualetinį vandenį, kurio nekeičiate daugybę metų, pats laikas jį pakeisti. Ir daryti tai dažniau.

Mokykitės užsienio kalbų. Svetimos kalbos žodžiai ir su jais susiję semantiniai laukai dažnai skiriasi nuo jūsų gimtosios kalbos, ir jų mokytis yra, ko gera, efektyviausias būdas treniruoti smegenų plastiškumą (ypač atsitolinant nuo turistinio leksikono ir gilinantis į kultūrinius ypatumus).

Reikia nepamiršti, kad mūsų smegenys yra gerokai sudėtingesnės, negu daugeliui atrodo. Engramos, susijusios su vis tos pačios muzikos klausymu, veikia mūsų bendravimą su draugais. Netikėti patiekalų kvapai naujame restorane gali pažadinti troškimą iš naujo įvertinti mylimo žmogaus žodžius ir poelgius. O pasivaikščiojimas po darbo nepažįstama gatve gali pastūmėti ieškoti darbe iškilusios problemos sprendimo. Todėl išvardytuosius punktus geriausia derinti. Ir galbūt vieną gražią dieną, po kokių 30 metų, kai anūkas parodys jums savo naują žaisliuką, kokį nors nanorobotų debesį, jūs nepasakysite „O Dieve, eik šalin su savo ūžiančia nesąmone!“, o ištiesite į jį ranką, šūktelėsite „Oho!“ ir iškart pasiteirausite, kaip jis veikia ir kur tokį galima nusipirkti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“