Kada pagaliau galėsime išsikviesti oro taksi?

Kai kurie iš šių naujoviškų orlaivių yra tarsi automobiliai su sparnais – prireikus tuos sparnus tiesiog reikėtų išlankstyti. Kiti į automobilius visiškai nepanašūs. Jie kyla ir leidžiasi vertikaliai, kaip sraigtasparniai, tik turi ne vieną didelį rotorių, o keletą mažų. Kiekvieną rotorių suka baterijų energiją naudojantis motoras, o ne įprastai orlaiviuose montuojamas stūmoklinis variklis.

Viltingos verslininkų vizijos

Straipsnio autorės teigimu, kad svajos apie skraidančius automobilius virstų tikrove, reikėtų dar gerokai padirbėti. Pavyzdžiui, visų pirma reikėtų įtikinti atsakingas institucijas, kad tokie orlaiviai yra saugūs. Be to, reikėtų sugalvoti, kaip suvaldyti tūkstančių naujoviškų virš miesto gatvių skraidančių aparatų eismą, kad būtų išvengta susidūrimų ir kitų incidentų. Taip pat reikėtų sukurti patikimas baterijas, kurios leistų orlaiviui išbūti ore tiek, kiek reikia.

Tačiau verslininkai skuba į priekį. Jie įsitikinę, kad oro taksi ir panašių transporto paslaugų paklausa jiems atvertų didžiules galimybes. Verslininkai neabejoja, kad, transporto spūstims miestų gatvėse didėjant, daugybė žmonių, norėdami sutaupyti laiko, rinktųsi būtent šios rūšies transportą. Verslininkai jau regi viltingas vizijas, kuriose dešimtys tūkstančių vieną ar porą žmonių skraidinančių oro taksi leidžiasi ant miesto centre įsikūrusių biurų pastatų stogų, kai kitų rūšių transporto keleiviai tuo metu stumdosi spūstyse.

Prie oro taksi vizijos kūrimo prisideda ir „Uber“

„Vos po dešimties metų rinkoje jau galėtų atsirasti produktai, kurie iš esmės pakeistų milijonų gyventojų keliavimo miestų gatvėmis įpročius“, – sako bendrovės „Airbus“ sukurto orlaivio „Vahana“ projekto vadovas Zachas Loveringas. Hinduizme Vahana – kinkomasis gyvūnas, dievybės nešėjas, paaiškina J. Lowy.

Praėjusį spalį bendrovė „Uber“ parengė 98 puslapių apimties studiją, kurioje pristatė keleivinio užsakomojo transporto ateities viziją. Jos pagrindą sudaro būtent oro taksi. „Uber“ teigia neketinanti kurti skraidančių automobilių pati, tačiau šiuo klausimu konsultuoja kelias tokių planų turinčias bendroves.

„Šioje pramonės srityje norime atlikti katalizatoriaus funkciją“, – sako už naujoviškų programų įgyvendinimą atsakingas „Uber“ projektų vadovas Nikhilas Goelis.

Naujos kartos skraidymo aparatai bus dvejopi. Vieni labiau primins dronus. Jie bus iš anksto programuojami prieš kiekvieną kelionę, o valdomi ir stebimi iš apačios arba valdymo centrų. Kitus tokio tipo orlaivius pilotuos žmonės.

Kol kas neaišku, kiek tokie orlaiviai galėtų kainuoti, tačiau manoma, kad jų kainos gerokai skirtųsi. Planuojama, kad eiliniai gyventojai galėtų įsigyti vienokius orlaivius, kaip dabar automobilius, o komerciniais tikslais būtų naudojami kiek kitokie. Dizaineriai viliasi, kad jei tokios transporto priemonės bus paklausios, galbūt kainas pavyks išlaikyti prieinamas organizuojant serijinę gamybą.

Technologijos jau pakankamai ištobulintos, bet sunkumų vis dėlto kils

Pasak J. Lowy, yra bent keletas dalykų, teikiančių vilties, kad naujoviški keleiviniai orlaiviai netrukus taps realybe. Visų pirma, tai nuolat didėjantis kompiuterių pajėgumas apdoroti duomenis. Vadinasi, dronų rotorių veikimą bus galima reguliuoti daug kartų per sekundę, o tai savo ruožtu užtikrins galimybę aparatą lengvai valdyti. Be to, labai patobulėjo dronuose naudojamų baterijų ir elektros variklių technologijos. Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, kinų dronų gamintoja „EHang“, šiuos aparatus jau pritaikė keleiviniams skrydžiams.

Santa Kruze, Kalifornijoje (JAV), įsikūrusios bendrovės „Joby Aviation“ sukurtas orlaivis S2 primena įprastą lėktuvą, tik ant jo sparnų ir uodegos sumontuota 12 rotorių. O štai „Vahana“ į lėktuvą visai nepanašus – piloto kabina sumontuota ant pavažų, o orlaivio šonuose – priekiniai ir galiniai propeleriai.

Pasak Embry-Riddle aeronautikos universiteto profesoriaus emerito Charleso Eastlake’o, šiais laikais galima nedvejojant kalbėti apie patikimus keleivinius orlaivius aparatus – šiuolaikinės technologijos atveria naują didžiulį galimybių pasaulį.

„Kaip inžinierius labai norėčiau tikėti, kad po 10 ar 15 metų žmonės jau naudosis oro taksi, tačiau tvirtinti, kad taip tikrai bus, negaliu, – dėsto specialistas. – Sunkumų vis dėlto kils nemažų.“

Pavyzdžiui, reikės apgalvoti, kaip būtų galima sumažinti naujos kartos orlaivių keliamą triukšmą – juk jie kils ir leisis tankiai gyvenamose vietovėse. Be to, reikės įrengti daugybę tūpimo aikštelių ir reguliuoti didelį tuo pat metu kylančių ir besileidžiančių orlaivių srautą. Taip pat reikės parengti visiškai naujas oro eismo taisykles ir kontrolės sistemą.

„Dabar galiojanti oro eismo kontrolės sistema nepajėgs aprėpti tokio intensyvumo žemaskraidžių orlaivių eismo, apie kokį yra kalbama“, – sako JAV Masačusetso technologijų instituto profesorius ir Federalinės aviacijos administracijos mokslinių tyrimų ir inžinerijos patariamojo komiteto pirmininkas Johnas Hansmanas.

Šiuo metu NASA rengia oro eismo kontrolės sistemą, skirtą mažų dronų eismui, tačiau tikimasi, kad prireikus ji galėtų aprėpti ir skraidančius automobilius.

„Abejonių dėl to, ar mums pavyks sukurti tokią transporto priemonę, nekyla, – sako J. Hansmanas. – Abejonių kyla dėl to, ar pavyks sukurti transporto priemonę, kuri galėtų skraidyti ten, kur žmonės nori, kad ji skraidytų.“