Jūrinis erelis - didžiausias plėšrusis paukštis Lietuvoje

Taip pat gali pagauti vištą, mažesnę lapę, kartą jūrinio erelio lizde buvo aptiktas katinas, šerno jauniklis. Pelės jam - per menkas grobis.

Jaunikliai lizdus palieka būdami 70-90 dienų amžiaus

Jūrinis erelis peri šalia žuvingo vandens telkinio, o savo lizdui vietą renkasi miškuose.

Specialistai pastebėjo, kad lizdus ereliai krauna senuose, stambiuose ir aukštuose medžiuose, 11-27 m aukštyje. Į 1,5 m pločio lizdą paukštis padeda 1-3 kiaušinius ir peri apie pusantro mėnesio.

Tačiau tik 5-6 metų sulaukęs paukštis gali perėti, tad jūrinių erelių populiacijos augimas - gan lėtas procesas.

Tyko pavojai

Žieduojant paukščius, jūriniai ereliai yra žymimi specialiais žiedais, kurių spalva yra skirtinga įvairiuose šalyse. Kiekvienais metais tos spalvos keičiamos, tad aptikus užklydusį paukštį, kitos šalies ornitologai galės nustatyti, kad šis jūrinis erelis yra žieduotas Lietuvoje.

Tačiau net ir tokių didelių ir stiprių paukščių kaip jūrinis erelis gamtoje tyko nemažai pavojų. Šie paukščiai yra labai jautrūs žmonių buvimui šalia, ypač perėjimo laikotarpiu.

Todėl jie gali palikti savo kiaušinius ir embrionas sušąla.

Vaikydamiesi žuvų, ereliai gali įsipainioti į žvejybinius tinklus, susižaloti ir nuskęsti.

Be to, žuvyje yra nemažai sunkiųjų metalų, kurių poveikis gali būti mirtinas erelio jaunikliui - randama nemažai kiaušinyje žuvusių embrionų.

Nemažai erelių tampa ir brakonierių grobiu.

Brakonierių spąstuose žūsta nemažai paukščių, tenka išvaduoti labai nusilpusius, sužalotus paukščius.

Daugelyje šalių už erelio, jo kiaušinio ar lizdo sunaikinimą gresia baudos ar net laisvės atėmimo bausmė. Štai Lenkijoje už nušautą jūrinį erelį trejiems metams galima atsidurti už grotų.

"Vakarų ekspreso" kalbinti specialistai mano, kad jūrinio erelio rūšis Lietuvoje neturėtų nykti.

Europoje vykdomos prevencinės priemonės, paukščių apsauga bei dirbtinių lizdų įrengimas turėtų paskatinti jūrinių erelių skaičiaus augimą ir Lietuvoje.