Juozas Erlickas. „Laisvoji programa“

Deja, tokios pataisos jau parengtos. Gyvenam stiprėjančio Draudos spaudimo laikais.

Bet Juozas visados priešinosi prievartai. Todėl ir ši programa – laisvoji. Norim – slenkam į koncertą. O nenorim – namie sėdim.

Aprangos stilius – laisvas. Vyrams nebūtini juodi kostiumai, o moterims nereikia suknelių. Darbiečiai gali būt su konbinezonais, o valstiečiai – su šakėm.

Salėj elgiamės irgi laisvai. Kalbam su telefonu ar su kaimynu... Juozas juk scenoj irgi kalbės. Vienam mat galima, o kitiems – ne?

Aišku, per koncertą galima dainuot. Tik jokių „O dabar visi kartu!“ Kiekvienas dainuoja, kas jam patinka.

Taip pat galima valgyti, gerti, rūkyti... Elgiamės kaip namie, nebent kas imtų rėkt.

Bet kas ten rėks... Juozas yra sakęs: „Viskas gerai, išskyrus kapojimą kirviu.“

Ir jokių „Pakartot!..“ Išsimiegokit darbe.

Žiūrovų skaičius neribojamas, nors Juozas ne sykį patylom guodėsi: „Kodėl aš turiu aptarnauti dvigubai daugiau žiūrovų nei kiti?“ Vis dėlto, kalbėdamas per „ATM info“, žadėjo Lygių teisių komisijai nesiskųst. „Matyt, jau tokia mano karma,“ – liūdnai atsiduso Maestro.

Natūrali koncerto trukmė – iki galo. Bet laisvoji programa lengvai gali virsti trumpąja. Tai Jūsų valioj:

– Čiuožk, Juozai!..

Aišku, laisvė ne tik žiūrovams, bet ir artistams! Todėl nieko negalim pasakyt apie programos turinį. Kaip jie norės, taip ir padarys.

Vadinas, jeigu Juozas pradės dainuoti iš ryto, vakare gali ir nepasirodyti. Ar tai reiškia, kad koncertas neįvyks? Anaiptol! Juk žmonės taip retai besusitinka. Tai suėję patys ir  pašoks, padainuos... Be pašalinės akies. Visi bus laimingi ir dėkos už suteiktą progą.

Taigi šiais visuotinių draudimų ir suvaržymų laikais „Laisvoji programa“ teiks atgaivą kiekvieno sielai.