Ir su Skirmantu Valiuliu...

Kaip ir visų ligi šiol aprašytų mano susitikimų su žymiais žmonėmis, scenarijus panašus.

Prieš penkerius metus būdamas Vilniuje, užėjau į Pilies gatvėje esantį knygyną.

Ten, kaip ir kituose knygynuose, buvau prieš keletą mėnesių palikęs parduoti savo pirmąją knygutę "Lietuviško sekso metamorfozės". Norėjau pardavėjos pasiteirauti apie savo knygutės "reikalus". Pardavėja nuėjo pažiūrėti knygų apyvartos duomenų.

Tuo metu mano žvilgsnis sustojo ties praplikusio žmogaus veidu. Ant jo kaktos ir skruosto buvo užklijuoti pleistrai.

Iškart pralinksmėjau - juk tai pats Skirmantas Valiulis! Žinojau, kad jo aistra, be kino, fotografijos, televizijos, yra ir knygos. Be to, jis tuo metu garsėjo ir kaip erotinių pasakų suaugusiems autorius bei televizijos erotinių filmų vaidmenų herojus.

Drąsiai priėjau prie jo. Pasisveikinau ir prisistačiau. "Gana originalu, - sakau. - Mes abu solidaus amžiaus vyrai, o kalbame ir rašome apie seksą!"

Jis įdėmiai pažvelgė į mane ir pasakė: "Aš skaičiau apie jūsų naująją knygelę. Norėčiau įsigyti."

Kiek sutrikęs ėmiau teisintis, kad dėl lėšų stygiaus teko knygelę "apipjaustyti". Iš pradinio varianto - 150 puslapių - išspausdino tik 50...

Bet jis ramiai atsakė: "Vis tiek įdomu - duokit ją!" Dar paprašė, kad pasirašyčiau.

Tad pasijutau lyg koks "Lietuvos talentas", pradedantis rašytojo karjerą.

Padėkojęs už knygelę, kino ir televizijos kritikas pridūrė: "Turėjau atvažiuoti į Klaipėdą, vieną klubą, su Pasakomis "S", bet negalėsiu... Gal jūs mane ten pakeistumėte?"

Aš iš netikėtumo šiek tiek sutrikau.

"Gerai, jeigu tiksiu, - atsakiau. - Jeigu organizatoriai pakvies."

Visgi, reziumuojant prisiminimus apie šį susitikimą - liūdna. Kiekviena gyvenimo istorija, deja, turi pabaigą... Ir nesibaigia, kaip dauguma pasakų, žodžiais "O po to jie ilgai ir laimingai gyveno..."

O gal?..