Ir mokslas ne visada teisus

1. Nervų ląstelės neatsinaujina

Netiesa. Žinoma, jaunystėje smegenų ląstelės dalijasi daug intensyviau, bet ir sulaukus brandaus amžiaus jos nenustoja dalytis. Kaip rodo mokslo tyrimai, neuronai auga iki pat žmogaus mirties, kitaip negalėtume priimti naujos informacijos ir vystyti intelekto. Ko gera, šis teiginys teisingas tik kalbant apie sergančiuosius išsėtine skleroze. Ši liga išsivysto dėl to, kad žūsta ir jau nebeatsinaujina nervų galūnėlės. Bet visai gali būti, kad medicina greitai suras būdą pakeisti šį procesą.

2. Žmogaus smegenys išnaudoja vos 10 proc. savo galimybių.

Nesąmonė. Kaip rodo magnetinio rezonanso tomografija, mąstant dirba didžioji smegenų žievės dalis, o smegenys dirba net tada, kai miegame. Todėl ir sapnuojame, o kartais sapne net aplanko kokios nors svarbios idėjos ir sprendimai.

3. Vištienos sultinys - vaistas nuo persišaldymo.

Iš dalies tiesa. Vištienos sultinyje iš tiesų yra uždegimą slopinančių medžiagų. Tačiau jeigu bandysite išsigydyti vien sultiniu, be vaistų, jis kažin ar sustabdys ligą.

4. Sušlapsite mažiau, jei per lietų bėgsite.

Matematikai net sudarė lygtis šiam procesui išaiškinti ir nustatė, kad šis teiginys, ko gera, tiesa. Tačiau einant sušlampa pirmiausia galva, o bėgant - kūnas, vadinasi, gali permirkti drabužiai. Vis dėlto geriausia vaikščioti su skėčiu!

5. Suvalgyti bandelę su aguonomis - tas pats, kas gauti dozę narkotikų.

Iš dalies tiesa. Žinoma, narkotikų sukeliamo poveikio, tarkime, euforijos, nepajusite, bet opiatų testas gali būti teigiamas.

6. Višta gali kurį laiką gyventi be galvos.

Kad ir kaip keista, tiesa. Šis paukštis gali gyventi dar kelias minutes po to, kai jam nukertama galva, nes išlieka smegenų kamieninė dalis, susijusi su daugybe refleksų. Yra padavimas apie vištą, kuri be galvos išgyveno net 18 mėnesių. Matyt, todėl ir atsirado posakis „besmegenė višta“: pasirodo, vištoms jų nelabai ir reikia...

7. Kosmose nėra gravitacijos.

Visiška nesąmonė. Gravitacija yra visur, tiesiog tolstant nuo Žemės ji mažėja. O kosmonautai orbitoje patenka į nesvarumo būklę tik todėl, kad būdami automatinėse stotyse jie į Žemę krenta horizontalioje plokštumoje. Beje, neteisingas ir teiginys, kad kosmose tvyro vakuumas. Juk tarpžvaigždinė erdvė pilna mikrodalelių, bet jų galime tiesiog nepastebėti, nes atstumas tarp jų pernelyg didelis.

8. Vienintelis žmogaus rankų kūrinys, matomas iš kosmoso - Didžioji kinų siena.

Netiesa. Iš žemos orbitos galima pamatyti daug objektų, net Egipto piramides ir didžiųjų oro uostų kilimo takus. O štai Didžiąją kinų sieną pamatyti kaip tik sudėtinga - reikia žinoti, kur tiksliai ji yra.

9. Metų laikai keičiasi todėl, kad kinta atstumas nuo Žemės iki Saulės.

Tikrai ne. Atstumas iki Saulės kinta mūsų planetai judant orbita. Bet tai beveik nedaro įtakos temperatūros svyravimams. Metų laikų kaita priklauso nuo Žemės ašies pasvirimo kampo.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"