Įdomūs faktai apie Marsą

Tarp Saulės sistemos planetų Marsas - unikalus, nors labiau už kitas panašus į Žemę. Nuo tos akimirkos, kai žmogus pradėjo žiūrėti į dangų, Marsas tapo diskusijų objektu. Žmonės ginčijosi, ar jame yra gyvybė, ir šie ginčai nenutyla iki šiol.

Naujausi tyrimai rodo, kad Marso sąlygomis kai kurių formų gyvybė galėtų egzistuoti. Šiandien rengiama keletas pilotuojamų misijų į Raudonąją planetą ir net svarstoma, kaip gyvenimo sąlygas maksimaliai priartinti prie Žemės. Tai būtų uždavinys dirbtinai sukurti šiltnamio efektą, kad atmosfera taptų tinkama gyventi žmogui. Tačiau Marsas garsėja ne tik galimybėmis gyventi. Čia yra aukščiausias Saulės sistemoje kalnas, o dar Marsas yra vienintelė, išskyrus Žemę, planeta, ašigaliuose turinti "kepures".

Taigi siūlome jūsų dėmesiui krūvelę įdomių faktų apie ketvirtąją Saulės sistemos planetą.

Marso Olimpas

Marse yra aukščiausias Saulės sistemos kalnas - Olimpas. Tai užgesęs vulkanas, kurio aukštis yra 21,2 km, t.y. jis triskart aukštesnis už Everestą. Olimpo skersmuo - apie 540 km, o jo plotas uždengtų visą Prancūziją.

Marsas danguje

Marsas - viena iš penkių planetų, kurią danguje galima matyti plika akimi (Merkurijus, Venera, Marsas, Saturnas ir Jupiteris). O naudojantis 60 mm skersmens objektyvu galima įžiūrėti kai kurias planetos paviršiaus detales, tokias kaip krateriai ir vulkanai.

Pigiau negu sukurti filmą

Indijos misijos į Raudonąją planetą kaina pasirodė esanti mažesnė už Holivudo filmo "Gravitacija" biudžetą. Indijos palydovas pasiekė Marso orbitą 2014 m. rugsėjo 24-ąją, o Indija tapo pirmąja šalimi, sėkmingai pasiekusia Marsą iš pirmo bandymo.

Klimatas

Marsas - labai šalta planeta. Vidutinė paviršiaus temperatūra - minus 63 laipsniai pagal Celsijų. Per parą temperatūra svyruoja nuo -89 iki -31 laipsnio.

Paveldėta planeta

1997 m. trys Jemeno piliečiai pamėgino teistis su NASA už įsiveržimą į Marsą. Tie vyrukai bandė įtikinti, kad planeta prieš tūkstantmečius atiteko jiems kaip protėvių palikimas, taigi jie pasipiktino, kad kosmoso agentūra drįso nusileisti planetoje jų neatsiklaususi. Akivaizdu, kad jų ieškinys nebuvo patenkintas.

Vėliava

Vienas iš NASA inžinierių sukūrė Marso vėliavą. Vėliavos spalvos pasirinktos neatsitiktinai, jos simbolizuoja planetos būsimą istoriją: raudona juosta reiškia šiandieninį Marsą, žalia ir mėlyna simbolizuoja potencialius planetos užkariavimo etapus.

Kolonizacija

Daugiau kaip 100 000 savanorių pareiškė norą dalyvauti Raudonosios planetos kolonizacijos projekte. Pagal planą misija "Mars One" turi prasidėti 2022 m.

Marso metai

Atstumas nuo Marso iki Saulės yra pusantro karto didesnis negu atstumas nuo Žemės iki Saulės. Kadangi Marso orbitos spindulys yra didesnis už Žemės, vieni metai Raudonojoje planetoje trunka 687 Žemės paras - beveik dukart ilgiau negu Žemėje.

Gyventojai

Kad ir kaip būtų keista, Marse esama gyventojų. Šiuo metu Marso populiaciją sudaro septyni robotai. Tai aparatai, įvairiu metu nusileidę Marse. Šiandien iš jų veikia tik du - amerikiečių marsaeigiai "Opportunity" ir "Curiosity".

Svorio jėga

Marse jūs svertumėte 62 proc. mažiau, negu sveriate Žemėje.

Dirva

Marso dirva idealiai tinka auginti ropėms ir šparagams, bet ne braškėms. NASA mokslininkai nustatė, kad joje yra visų gyvybiškai svarbių maisto medžiagų.

Deguonis

Šiandien deguonies Marso atmosferoje yra vos 0,13 proc. Maždaug prieš 4 mln. metų Marso atmosferoje deguonies buvo daug.

Žydras saulėlydis

Saulėlydžiai Marse yra žydros spalvos. Mat Marso atmosferoje esančios dulkės efektyviausiai praleidžia mėlyno spektro šviesą, o kitų spalvų spindulius sugeria ir sklaido.

"Surūdijusi" planeta

Planeta atrodo raudona todėl, kad jos paviršių dengia rūdys - geležies oksidas.

Dydis

Marsas maždaug dukart mažesnis už Žemę.

Sąlygiška sėkmė

Iš daugiau kaip 40 misijų į Marsą sėkmingos buvo tik 18.

Dulkių audros

Dulkių audros Marse - smarkiausios visoje Saulės sistemoje. Jos gali tęstis mėnesius ir išplisti visame planetos paviršiuje.

Sausumų planeta

Nors Marsas perpus mažesnis už Žemę, sausumos plotas jame yra maždaug toks pat. Taip yra todėl, kad didelę mūsų planetos paviršiaus dalį dengia vanduo.

Naudingi asteroidai

Asteroidai, atsitrenkdami į Marso paviršių, išmesdavo planetos nuolaužų į orbitą, o šios po milijonų metų nukrisdavo į Žemę kaip meteoritai. Įdomu, kad kai kuriuose Marso meteorituose buvo rasta darinių, primenančių gyvų organizmų liekanas. Vienas iš tokių darinių rastas meteorite ALH 84001.

Karo dievas

Pavadinimą planeta gavo iš romėnų mitologijos. Marsas - karo dievas, drauge su Jupiteriu ir Kvirinu buvę svarbiausi ankstyvojo Romos panteono dievai.

****
Nuostabi planeta, ar ne? Akivaizdu, kad joje yra dar daug įdomaus. Ar žmonija sugebės atskleisti visas jos paslaptis? Ar žmonėms pavyks apgyvendinti kaimyninę planetą? Galbūt mūsų anūkai turės Marso piliečių pasus?

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"