Gyvybės Saulės sistemoje ieškančių mokslininkų akys krypsta į Europą

„Europa – labiausiai tikėtina vieta Saulės sistemoje, be Žemės, kurioje gali būti gyvybė“, – teigė planetų mokslininkas Robertas Pappalardo iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje, Kalifornijoje.

„Tai yra vieta, kurią turėtume tirti, kai jau turime koncepcinę misiją, kuri, manome, tinkama ten nusigauti už prieinamą kainą. Tinkamumo gyvybei požiūriu Europa yra perspektyviausia dėl gana plonos ledo dangos ir vandenyno. Be to, žinome, kad Europos paviršiuje yra oksidantų“, – pridūrė jis.

NASA prašymu, pasiūlyta Europos tyrimų misija buvo peržiūrėta ir žymiai sumažinta jos kaina, teigė mokslininkai.

Po peržiūros JPL ir Taikomosios fizikos laboratorija Johnso Hopkinso universitete Merilende plėtoja naują tyrimų projektą, pavadintą „Clipper“, kurio bendra kaina – 2 mlrd. dolerių, neskaičiuojant paleidimo.

Remiantis sėkmingu „Cassini“, zondo, tiriančio Saturno palydovą Titaną, pavyzdžiu, kosminis apartas skrietų aplink Jupiterį ir daugybę kartų priartėtų prie Europos.

Jei planui bus pritarta, „Clipper“ turėtų būti paleistas 2021 metais. aparatui prireiktų 3–6 metų pasiekti Europą. Palyginimui, Marsui pasiekti reikia 6 mėnesių.

Tačiau NASA jau 2012 metų pabaigoje paskelbė, kad sumažinus biudžeto išlaidas, lėšų „Clipper“ misijai nebus.

Vis dėlto gruodį kosmoso agentūra pranešė 2020 metais į Marsą siunčianti naują robotą, panašų į „Curiosity“. Skaičiuojama, kad projekto kaštai sieks 2,5 mlrd. dolerių.

2012 metų rugpjūtį į raudonąją planetą atvykęs marsaeigis „Curiosity“ bando nustatyti, ar praeityje Marse galėjo egzistuoti gyvybė.

Pagal dabartinius planus, po to, kai 2016 metais į Jupiterio orbitą įskries zondas „Juno“, kuris po metų turėtų sudužti, Jungtinės Valstijos nebeturės zondų tolimuosiuose Saulės sistemos pakraščiuose.

Tačiau NASA galėtų dalyvauti Europos kosmoso agentūros (ESA) misijoje į Jupiterį. Europiečių zondas savo kelionės tikslą turėtų pasiekti 2030 metais.

Pažymėdamas, kad NASA Saulės sistemos tyrinėjimuose Marsas sulaukia daugiausiai dėmesio, R. Pappalardo teigia, kad agentūra neturėtų ignoruoti kitų moksliškai svarbių planetų.

Anot jo, gyvybė Marse galėjo egzistuoti prieš keletą milijardų metų, o Europoje ji galėtų būti dabar.

Pirmą kartą Europą 1979 metais atidžiai stebėjo du zondai „Voyager“, dar detaliau – „Galileo“ 10 dešimtmetyje.