Gyvybės pėdsakai Marse galėjo būti išnaikinti?

„Mes spėjame, kad galbūt neįmanoma Marso paviršiuje rasti organinių junginių. Reikia būti žemiau paviršiaus ar nuosėdinių uolienų viduje“, – teigia Samas Kounavesas iš Tuftso universiteto Medforde, Masačusetse.

S. Kounavesas su kolegomis tyrė Marso meteoritą, pavadintą EETA 79001, 1979 metais rastą Antarktidoje. Čia jis nukrito prieš 12 tūkst. metų. Ilgas jo buvimas reiškia, kad išoriniai jo sluoksniai greičiausiai užteršti Žemės medžiagomis, tad mokslininkai jį prapjovė ir tyrė, kas yra meteorito viduje, praneša NewScientist.com.

Jie aptiko baltos medžiagos, kurioje, kaip pasirodė, yra tam tikra nitrato, cheminės medžiagos, kurią kai kurios Žemės bakterijos naudoja kaip kurą, forma. Palyginę rastų izotopų santykius su aptinkamais Žemėje, tyrėjai nustatė, kad tai nėra teršalas.

„Aišku, kad tai atkeliavo iš Marso“, – sakė S. Kounavesas.

Tyrėjai uolienoje taip pat aptiko nedidelius chlorido mineralų kiekius. Jie tikri, kad šie – taip pat iš Marso. Anksčiau Marse nusileidęs „Phoenix“ planetos dirvožemyje rado panašių junginių, vadinamų perchloratais, kurie taip pat gali būti mikroorganizmų kuru.

Perchloratai iš chloridų gali susidaryti vykstant cheminėms reakcijoms, tačiau tarpinis žingsnis – oksichlorinai – aukštos oksidacijos cheminių medžiagų klasė, kuriai priskiriamas ir namuose naudojamas baliklis. Be to, saulės skleidžiama ultravioletinė šviesa ir kosminiai spinduliai gali perchloratus vėl paversti oksichlorinais. Kai šios balinančios medžiagos gauna bent vos vos vandens, jos suardo bet kokius ten esančius organinius junginius.

Atrodytų, kad tai turėtų sukelti problemų NASA marsaeigiui „Curiosity“, Marso paviršiuje ieškančiam praeityje ten galėjusios būti gyvybės pėdsakų. Marsaeigis yra krateryje, kuriame, kaip manoma, kadaise buvo didžiulis ežeras. Jis jau aptiko rimtų įrodymų, kad Marso paviršiumi tekėjo vanduo.

Tačiau „Curiosity“ turi grąžtą. Nors jis gali prasiskverbti tik į 6,4 centimetrų gylį, to galbūt užteks, kad pavyktų rasti organinių medžiagų, esančių apatinėse uolienose, apsaugotose nuo oksichlorino susidarymo procesų.

„Jei organiniai junginius dengia kelių centimetrų dirvožemio sluoksnis ar jie yra nuosėdinėje uolienoje, tai juos gali apsaugoti nuo radiacijos“, – teigia S. Kounavesas.

Tačiau tokiame mažame gylyje taip pat tikėtina, kad viršutinis dirvožemio sluoksnis atpūstas iš kitur, tad ir giliau esantį sluoksnį galėjo paveikti niokojanti radiacija.

„Tikimybė, kad Marse pririedėsi prie uolienos ir rasi joje organinių medžiagų, yra labai maža. Tačiau mes ir toliau bandome“, – teigia marsaeigio projekto mokslininkas Johnas Grotzingeris iš Kalifornijos technologijų instituto Pasadenoje.