- Nuo ko priklauso, kurio iš tėvų plaukų, akių spalvą ar kitus išvaizdos bruožus paveldės vaikas?
- Dažniausiai tam tikrų išvaizdos požymių paveldėjimas iš tėvų yra poligeninis. Tai reiškia, kad vieno ar kito požymio (ilgos nosies, mėlynų akių ir t.t.) pasireiškimui įtakos turi ne vienas genas, o keli, keliolika ar net keliasdešimt genų. Be viso to, mūsų išvaizdą iš dalies gali lemti ir aplinkos veiksniai. Kai kalbame apie konkrečius bruožus, kurie sutampa su tėvų išvaizda arba kaip tik skiriasi, tai priklauso nuo to, kokį genų rinkinį paveldi vaikas. Jeigu abiejų tėvų nosys didelės, vadinasi, jiems pasireiškė dominuojantis „didelės nosies genas“. Tačiau jeigu vaikas gimė su maža ar vidutine nosyte, tėvai buvo recesyvinio (užslopinto – red. past.) mažą nosį lemiančio geno nešiotojai.
- O jeigu tėvai yra tamsiaplaukiai, bet vaikas gimsta šviesios plaukų spalvos?
- Tai paprastai paaiškinama. Vadinasi, tėvai turėjo ir tų genų, kurie lemia šviesią plaukų spalvą. Dar vienas tokių pavyzdžių - rezus kraujo grupė. Abu tėvai, kurių rezus faktorius yra teigiamas, gali susilaukti vaiko su ta pačia kraujo grupe bei neigiamu rezus faktoriumi. Kartais tėvai netiki, kad taip gali būti, bet tai tik biologijos žinių stoka. Tiesiog abu tėvai turėjo geną, kuris ir nulėmė vaiko rezus minusą. Kai vaikas gimsta kitos plaukų, akių spalvos ar kitokio nei tėvai rezus faktoriaus, tai reiškia, kad jis paveldėjo recesyvinį geną, kurį turėjo tėvai. O tėvams pasireiškė dominuojantis genas, kuris ir lėmė, tarkime, tamsią plaukų spalvą.
- Ar įmanoma nuspėti, kokius genus perduosime vaikui?
- Yra skaičiuojamos tam tikros tikimybės, tačiau iš principo genų rinkinys, kurį gauna vaikas, yra loterija. Šimtu procentų to apskaičiuoti tikrai neįmanoma. Jeigu yra tam tikras požymis, kurio pasireiškimą lemia vienas dominuojantis genas, tuomet vis tiek yra tik 50 procentų tikimybė, kad vaikas tą geną paveldės. Gali gimti dešimt vaikų, ir jie visi gali nepaveldėti to požymio arba visi jį paveldėti.
- Kaip paaiškinti, kai augant vaikui pasikeičia, tarkime, jo plaukų spalva?
- Na, nemaža dalis vaikų dažniau gimsta šviesių plaukų, o vėliau natūraliai tamsėja. Tai susiję su pigmentais - tos ląstelės, kurios gamina spalvinį pigmentą, su amžiumi pradeda veikti intensyviau ir tai lemia spalvos kitimą.
- Kiek genai gali lemti vaiko charakterį ar intelektą?
- Charakteris yra formuojamas, mažiau paveldimas, nes tam tikri charakterio bruožai yra tiesiog išmokstami stebint tėvus arba perimami iš aplinkos, formuojami naujai. O intelekto koeficientas didžia dalimi lemiamas genetinių veiksnių. Apie 60-70 proc. intelekto lemia genetinis paveldimumas, o likusi dalis ugdoma ir koreguojama mokantis ir lavinantis. Net jei ir vaikas genetiškai užprogramuotas būti genijus, negalima atmesti aplinkos veiksnių. Jei jis gyvena tokiomis socialinėmis sąlygomis, kai yra nelavinamas, jis genijumi tikrai netaps. Taip pat gali nutikti, kad aukšto intelekto koeficiento neturintiems tėvams gims labai intelektualus vaikas, bet didesnė tikimybė, kad ir vaiko intelekto koeficientas nebus aukštas. Išskirtinis atvejis, kai tokioje šeimoje gimęs vaikas intensyviai lavinasi, mokosi ir tobulėja pats. Tuomet aplinkos veiksniai lemia jo intelekto didėjimą.
- Tai vieno vaiko panašumas į vieną iš tėvų, o kito vaiko - į kitą taip pat yra genų loterija?
- Žinoma. Bet tai viso labo išorinis panašumas. Paveldėtas genų rinkinys lemia ir vidaus organų veiklą, funkcionavimą. Pavyzdžiui, išoriškai vaikas gali būti panašus į mamą, o jo organų veikla panašesnė į tėvo. Bet kuriuo atveju vaikai iš tėvų paveldi 50 proc. genetinio fondo (ir yra panašesni į tą, iš kurio gavo daugiau genų). Iš senelių paveldima apie 25 proc. genetinio fondo, iš prosenelių dar per pusę mažiau. Tad po kokių dešimties kartų vaikaičiai gali būti visai nepanašūs į protėvius, nes kiekviena šeima pasipildo vis naujais nariais ir naujais genų rinkiniais.
Beje, visuomenėje yra gajus mitas apie ligų paveldėjimą kas antrą kartą, tai yra - anūkams iš senelių.
Iš tiesų ligų paveldėjimas priklauso nuo to, ar jos yra monogeninės (lemtos vieno geno), ar poligeninės (lemtos daugybės genų). Monogeninių ligų grupėje yra labai skirtingi paveldėjimai ir galimi įvairūs variantai. Jeigu vienas iš tėvų turi tam tikros ligos dominantinį geną, tuomet tikimybė, kad vaikas paveldės tą ligą, yra 50 proc. nepriklausomai nuo jo lyties. Ir galioja ta pati procentinė taisyklė (mažėjanti paveldimumo galimybė) kalbant apie senelius, prosenelius. Tiesa, tėvai gali būti užslopinto geno turėtojai keliose kartose, tai reiškia, kad jie patys tam tikra liga neserga, bet jų vaikas, paveldėjęs tam tikrą genų rinkinį, ja susirgs. Kai tėvai turi užslopintą ligos geną, vaikams jį paveldėti lieka tik 25 proc. galimybė.
Akių, plaukų spalva
Paprastai kalbant, tamsesnė akių spalva visada dominuoja prieš šviesią - ruda akių spalva bus dominuojanti prieš mėlyną ar žalią. Kita vertus, dviem rudaakiams tėvams gali gimti ir mėlynakis vaikas, jeigu abu tėvai yra nešiotojai geno, kuris lemia mėlyną akių spalvą. Jeigu abu tėvai yra mėlynakiai, vaikas taip pat turėtų gimti šviesių akių, bet mėlynas atspalvis gali ir skirtis. Akių spalvą lemia net keliasdešimties genų kombinacija. Net musės akių spalvą nulemia 60 genų. Plaukų spalvai taikomi tie patys poligeninio paveldėjimo principai.
Ūgis
Didelio arba mažo ūgio paveldėjimas taip pat yra poligeninis (nulemtas ne vieno, o daugybės genų). Tačiau čia jau labai svarbūs ir tokie aplinkos veiksniai kaip mityba, kuri taip pat gali lemti galutinį žmogaus ūgį. Tarkime, jeigu abu tėvai yra aukšto ūgio, o vaikas žemas, gali būti, kad tai lėmė jo paties nevisavertė, netinkama, prasta mityba augant, dėl to galutinis vaiko ūgis buvo modifikuotas. Taip pat tai gali lemti ir paveldėtos genetinės ligos, kurios nebuvo pasireiškę tėvams, tačiau jie galėjo būti to užslopinto ligos geno turėtojai. Mažo ūgio priežastis gali būti ir lėtinės inkstų, širdies ar plaučių ligos.
Nosis, ausys
Nosies bei ausų dydis ir forma yra nulemta kaulų ir kremzlių, minkštųjų audinių formavimosi. Šeimoje, kurioje abu tėvai turi vidutinio dydžio nosis, gali gimti vaikų, kurių nosis įvairuos nuo didelės iki mažos. Mat minėti tėvai turi tuos genus, kurie gali lemti tiek didelę nosį, tiek mažą, telieka klausimas, kurį genų rinkinį paveldės vaikas.
Dantys
Dantų raidą nulemia daug įvairiausių genų, kurio iš tėvų dantų tvirtumą, stiprumą paveldės vaikas. Vėliau dantų būklei turi reikšmės tai, kaip ir kiek gaminasi seilių, kokia seilių sudėtis bei aplinkos veiksniai - mitybos ir higienos įpročiai.
Odos spalva
Odos spalvos paveldėjimui galioja ta pati taisyklė, kaip ir kalbant apie akių spalvą. Atspalvių variantų gali būti daug, nuo visiškai juodos iki labai šviesios odos, pagal genų pasiskirstymą. Tiesa, baltaodžiams negimsta tamsios odos vaikai.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Rašyti komentarą