Duona nesupelys 60 dienų?

Teigiama, kad tokią pačią technologiją galima naudoti įvairiems maisto produktams, pavyzdžiui, šviežiai kalakutienai, daugumai vaisių ir daržovių. Tai esą padėtų smarkiai sumažinti šiukšliadėžėse atsiduriančio maisto kiekius.

Maisto švaistymas – didžiulė problema daugelyje išsivysčiusių šalių. JAV šiais metais paskelbti duomenys rodo, kad vidutinė amerikiečių šeima išmeta 40 proc. maisto, kurį nusiperka, o tai per metus siekia iki 165 mlrd. dolerių, praneša BBC.

Duona – didžiausia kaltininkė. Jungtinėje Karalystėje į šiukšliadėžes išmetama 32 proc. nupirktų kepalų.

Viena didžiausių grėsmių duonai – pelėsis. Kadangi kepalai dažniausiai suvynioti į plastmasę, bet koks duonoje esantis vanduo, kuris garuoja, negali prasiskverbti, todėl sudrėkina duonos paviršių. Tai – puikios sąlygos Rhizopus stolonifer, grybeliui, sukeliančiam pelėjimą, augti.

Normaliomis sąlygomis duona pradeda pelyti po maždaug 10 dienų.

Tačiau amerikiečių kompanija „Microzap“ tvirtina sukūrusi technologiją, padedančią duoną nuo pelėsio apsaugoti du mėnesius.

Teksaso technologijos universiteto laboratorijoje jos vadovas Donas Stullas pademonstravo ilgą, metalinį mikrobangų prietaisą, primenantį pramoninę gamybos liniją. Nors jis sukirtas naikinti bakterijas, tokias kaip MRSA ar salmonelės, tyrėjai nustatė, kad jis per maždaug 10 sekundžių gali sunaikinti ir pelėsių sporas duonoje.

„Mes duonos riekę apdorojome prietaise, tuomet lyginome pelėsius duonoje su kontroliniu mėginiu. Praėjus 60 dienų pelėsio kiekis buvo toks pats, kaip ir ką tik išėmus iš orkaitės“, – aiškino jis.

Mašina, kurią mokslininkai sukūrė, naudoja beveik tokią pačią technologiją kaip ir komercinės mikrobangų krosnelės, tačiau yra ir svarbių skirtumų, aiškino D. Stullas.

„Mes mikrobangų dažnius naudojame kitaip, per skylėtą radiatorių. Taip gauname iš esmės vientisą signalo tankumą. Kitais žodžiais tariant, neturime karštų ir šaltų taškų, kaip namuose naudojamose mikrobangų krosnelėse“, – sakė mokslininkas.

Kompanijos prietaisas sulaukė didžiulio duonos gamintojų susidomėjimo, tačiau jie nerimauja, kad tai gali padidinti gamybos kaštus.

Taip pat nerimaujama, kad vartotojai gali nepirkti duonos, kuri taip ilgai negenda. D. Stullas pripažįsta, kad kai kuriuos žmones to nauda įtikinti gali būti sunku.

D. Stullas mano, kad technologiją poveikį duonai gali daryti ir kitais būdais. Anot jo, duonos gamintojai deda daug konservantų, taip bandydami kovoti su pelėsiu, tačiau tuomet turi pridėti papildomų cheminių medžiagų, kad užmaskuotų konservantų skonį. Jei duonos kepėjai galėtų naudoti mikrobangų technologiją, šių priedų jie galėtų atsisakyti.