Dainininkės M. Rasilavičiūtės kalėdinės dovanos: daina ir fantastiško pyrago receptas

Milda džiaugiasi įteikdama būtent tai, ko reikia momentui, kuris sušildo sielą ir suteikia jėgų gyventi.

- Kodėl sumanei išleisti ir akustinę dainos versiją?

- Mano muzika dažniausiai gimsta jaukioje namų aplinkoje, sėdint prie pianino. Puikiai prisimenu momentą: spaudau pianino klavišus ir melodija tarsi pradeda lietis pati! Dainą įrašiau į telefoną, vėliau įrašą nusiunčiau muzikos prodiuseriui Leonui Somovui, kuris padėjo kūriniui suskambėti daug gyviau, įnešė elektronikos spalvų.

Džiaugiuosi, kad daina sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo. Nuostabu, kad mane supa profesionalai: akustinėje dainos versijoje klavišų partiją atliko fortepijono virtuozas Paulius Zdanavičius. Esu dėkinga režisieriui Aleksandrui Brokui, kad padėjo muzikai virsti vizualiniu meno kūriniu.

- Kokia dainos žinutė pasauliui?

- „Aš dar čia, nors mūsų jau ir nebėra” - tokia fraze pristatyčiau dainos „Stay“ žinutę. Dviejų žmonių santykiai – sudėtinga istorija. Savo kūrinyje kalbu apie momentą, kai žmonės jau nėra kartu, bet jų sielos ir jausmai vis dar susipynę, atrodo viskas baigta, bet ryšys nedingo, net viltis rusena. Nors išsiskyrimas atneša skausmo, bet tikiu, kad tai galima išgyventi gražiai.

- Nepaisant to, daina „Stay“ gali skambėti namuose kalėdiniu laikotarpiu?

- Būtent ir dėl to! Akustinė dainos versija labai šilta. Visi esame pažinę emociją, kurią išgyvenau atlikdama dainą gyvai: tai tarsi palengvėjimas ir atokvėpis po visų darbų, streso, rūpesčių. Tas intymumas ir tyla namuose yra žavingi - ypač Kalėdų laikotarpiu. Jis gydo, guodžia. Tikiu, kad „Stay“ paakins stabtelėti, suklusti, prisiminti ir... paleisti tai, kas jau atgyveno.

- Kokios tavo tėvų šeimos kalėdinės tradicijos?

- Puikiai pamenu tradiciją Kūčių išvakarėse padėti po eglute po vieną šlepetę – kad Kalėdų senelis žinotų, kuriam kokią dovaną skirti. Mūsų šeimoje dovanas išpakuodavome Kūčių vakarą. Pamenu, nuo ankstaus ryto vykdavo intensyvus stalo ruošimas, visi šeimos nariai turėjo savų pareigų: sesuo padėdavo mamai ruošti valgį, mes su tėčiu kūrendavome ugnį, lepindavome šunis skanėstais. Ilgai tikėjau, kad gyvūnai Kūčių naktį pradeda kalbėti, tad šio laikotarpio magija man yra viena gražiausių dovanų.

Milda Rasilavičiūtė © Asmeninio archyvo nuotr.

- Ar sukūrus savo šeimą gimė naujų tradicijų?

- Rūpesčių atsirado daugiau – juk pati tapau Kalėdų seneliu. Vaikystėje pakakdavo parašyti laišką Kalėdų seneliui, gražiai papuošti eglutę, „kišenėje“ turėti kuo daugiau gerų darbų, o dabar mintys sukasi apie planavimą, kaip kuo daugiau laiko praleisti su šeima, kaip spėti visus aplankyti.

Šiais metais mūsų su vyru šventės bus kiek kitokios. Iki šiol šventinis laikotarpis man būdavo darbingas, dabar dėl pandemijos koncertai, renginiai atšaukti, tad atsirado daugiau laiko, kurį galima praleisti su artimaisiais. Tačiau mūsų šeimose daug vyresnio amžiaus žmonių, tad saugumo sumetimais nusprendėme susilaikyti nuo susibūrimų. Todėl lietuvišką žiemą keičiame į Karibų šilumą.

Labai mėgstu buriuoti, tad kelios savaitės saulės ir jūros bus į naudą. Žinoma, neramina mintis, ar pavyks sėkmingai nuskristi, nes situacija pasaulyje keičiasi dienomis. Bet kol kas ten, Grenadoje, susirgimų beveik nėra, tad tikiuosi mūsų trumpas pabėgimas bus sklandus.

- Tie, kuriuos išvargina, išerzina laikas iki švenčių, labai pavydėtų tokio plano...

- Daugelis iš mūsų neretai pabambam, kad chaosas, spūstys veda iš kantrybės. Bet juk švenčių esmė yra ne tik rezultatas. Esmė yra ir procese, tad tik nuo mūsų priklauso, koks jis bus. Neretai be reikalo sukuriame dramą - viršijame tiek fizines, tiek finansines savo galimybes ruošdami dovanas, vaišių stalą. Tai irgi žavu, nes mums rūpi, bet mokėti sustoti ir tiesiog pasidžiaugti tuo, kas dabar yra, svarbiausia.

Šios šventės, kai nelabai galėsime vieni kitus lankyti, galbūt puikus metas paklausti: „Ko noriu aš?”

- Kokia gražiausia švenčių akimirka yra įstrigusi?

- Kūčių vakaro tyla ir susikaupimas. Dieną prieš visi lėkė, bėgo, skubėjo. O atėjus Kūčioms tarsi viskas pasikeitė, lyg kas paspaudė mygtuką STOP – bent kelioms valandoms. Dar - Kalėdų rytas, „legalus“ laikas, kai galiu valgyti pyragus ir šokoladinius Kalėdų senius (juokiasi). O kur dar mandarinai ir kalėdiniai filmai...

Beje, aš pati mėgstu gaminti ir jau keleri metai šeimoje neįsivaizduojame stalo be šventinio morkų pyrago. Vienas geriausių dalykų pyrago gaminime man yra kvapas. Nuostabu, kai namai pakvimpa imbieriniu medumi kvepiančiu biskvitu, o kur dar tirštas, lengvai rūgštus grietinėlės kremas...

Ir šis pyragas – dingstis momentui „čia ir dabar“. Sėdėdavau prie orkaitės ir stebėdavau kylantį biskvitą - tai trukdavo kokią valandą, o ji tokia paprasta, bet kartu tokia tikra ir įsimintina. Tad linkiu visiems rasti savą momentą „čia ir dabar“. Kuo daugiau tokių akimirkų, tuo daugiau magijos.

Dainininkės M. Rasilavičiūtės pyragas © Asmeninio archyvo nuotr.

Kalėdinis morkų pyragas

2 stiklinės miltų

2 arbatiniai šaukšteliai kepimo sodos

1 šaukštelis druskos

2 šaukšteliai cinamono

1 šaukštelis malto muskato riešuto

200 ml bekvapio, beskonio aliejaus (aš naudoju canola aliejų)

stiklinė rudojo cukraus

stiklinė obuolienės (suteikia biskvitui drėgmės)

1 šaukštelis vanilinio cukraus arba vanilės ekstrakto (pastarojo – mažiau)

4 kiaušiniai

3 stiklinės stambiai tarkuotų morkų (5-6 morkos)

stiklinė pekano riešutų (tinka graikiški)

Pertepimui-kremui (jį galima naudoti ir kitiems kepiniams, puikiai tiks)

250 g kreminio sūrio (tinka „Philadelphia“), kambario temperatūros

1 valgomas šaukštas citrinos sulčių (galima ir vos mažiau, man patinka gaivesnis variantas)

100 g cukraus pudros (, kaip saldžiai mėgstate)

80 gramų sviesto (kambario temperatūros)

stiklinė riešutų papuošimui

Biskvitui sausus produktus sumaišome viename inde, drėgnus produktus - kitame inde. Tuomet viską sumaišome kartu. Geriausia būtų tešlą paskirstyti į dvi kepimo formas, tačiau galima ir vienoje, tuomet reikės iškeptą biskvitą per vidurį perpjauti.

Kepame įkaitintoje orkaitėje maždaug 45 minutes. Jeigu tešlą dalinsite perpus ir kepsite du biskvitus atskirai, kepimas užtruks mažiau laiko – patikrinti galima mediniu pagaliuku.

Kol biskvitas vėsta, gaminame pertepimą-kremą. Visus produktus sumaišome, svarbu, kad jie būtų kambario temperatūros - tuomet gausis kreminė tekstūra.

Tepame pirmąjį biskvito sluoksnį, tuomet dedame antrą sluoksnį – ir vėl pertepimas. Viršų galima papuošti riešutais.