Atsargiai - šiandien 13 diena, penktadienis, pilnatis

Ar dažnai penktadienio 13 dieną jūs atidedate svarbius reikalus, o kelią perbėgus juodai katei, spjaunate tris kartus per petį? O gal sugalvojate norą, pamatę krentančią žvaigždę ar pūsdami žvakutes ant savo gimtadienio torto? Panašu, kad daugelis prietarų yra taip giliai įsišakniję mūsų pasąmonėje, kad tikime jais net nesusimąstę, kodėl ir iš kur jie kilo. Panagrinėjus jų kilmę pasirodo, kad daugelis nėra laužti iš piršto.

Skaičius 13

Tyrimai rodo, kad mažiausiai 10 proc. amerikiečių tiki skaičiaus 13 galia. Žmonės 13 mėnesio dieną vengia tuoktis, keliauti, o kartais net ir dirbti. Kodėl? Šios baimės šaknys slypi tolimoje senovėje - Babilono valdovo Hamurabio teisių rinkinyje. Ant akmens surašytuose įstatymuose praleistas 13-asis. Kaip vėliau paaiškėjo, toks praleidimas neturėjo nieko bendro su magiška skaičiaus 13 galia, tiesiog per klaidą perrašinėtojai pamiršo jį įtraukti.

Tuo metu matematikai ir mokslininkai 13 skaičiaus mistiką aiškina kiek kitaip. Senovės pasaulyje dažnai skaičius 12 buvo laikomas tobulu. Senovės šumerai sukūrė numeracijos sistemą, kurioje dominavo skaičius 12. Ir šiandien metai turi 12 mėnesių, diena padalyta į 12 valandų. Dėl to naujas skaičius, kuriuo tapo 13, buvo siejamas su nelaime. Dar vienas paaiškinimas yra susijęs su religija. Anot Biblijos, Jėzų Kristų išdavęs Judas buvo 13-asis apaštalas, dalyvavęs Paskutinėje vakarienėje.

Vis dėlto ne visose šalyse skaičius 13 siejamas su nelaime. Daugelyje Azijos šalių nelaimingu skaičiumi laikomas 4. Taip nutiko dėl to, kad žodžiai "keturi" ir "mirtis" kiniškai skamba labai panašiai.

Juoda katė kai kur garbinama

Manoma, kad kačių sugebėjimas tyliai ir beveik nepastebimai sėlinti jau seniai kėlė baimę mūsų protėviams. Tačiau senovės egiptiečiai manė, kad juoda katė yra geras ženklas. Jie garbino visų spalvų kates. XVII a. Anglijoje juoda katė irgi turėjo gerą reputaciją. Šį gyvūną savo namuose augino ir Karolis II. Jis tikėjo, kad katei nugaišus jį apleido sėkmė, mat kitą dieną karalius buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste. Škotijoje iki šiol juodos katės yra laikomos geru ženklu. O, pavyzdžiui, Italijoje, jei išgirsi katės čiaudulį, tau nusišypsos sėkmė.

Ragana katės kailyje

Kitų Europos šalių gyventojai viduramžiais laikėsi kiek kitokio požiūrio. Jie manė, kad juodos katės - tai raganų draugės ar net pačios raganos kačių kailyje. Kelią perbėgusi juoda katė buvo ženklas, kad žmogų stebi velnias.

Mitais apipintos ir baltos katės. Jungtinėse Amerikos Valstijose manoma, kad jei pamatai baltą katę per saulėlydį, lauk nelaimės. Olandijoje katės yra išprašomos iš kambario, kai šeima susėda aptarti asmeninių rūpesčių. Manoma, kad katės paskleis gandus per visą miestą ir šeimos paslaptys bus atskleistos. O jei nuvyksite į Airiją, su katėmis elkitės gražiai, ten tikima, kad katės nužudymas atneš 17 metų nelaimės. Tuo metu Japonijoje manoma, kad jei juoda katė perbėgo kelią, lauk sėkmės. Tad kai kitą kartą juoda katė jums perbėgs kelią, pasakykite "Koničiva" ("Laba diena" - japoniškai) ir perimkite laimės kontrolę į savo rankas.

Sudužęs veidrodis

Kad sudužęs veidrodis neša nelaimę, buvo žinoma dar senovės Romoje ir Graikijoje. Spėjama, kad šis prietaras kilo iš senovės Romos, kur buvo pradėti gaminti pirmieji stikliniai veidrodžiai. Dar seniau daugelis kultūrų, tokių kaip graikų, kinų, Afrikos ir indėnų, tikėjo, kad veidrodis turi galią pasisavinti žmogaus sielą. Jei jis suduš, jo siela bus įkalinta veidrodyje. Tuo metu prietaras, kad nelaimės, sudužus veidrodžiui, žmogų persekios septynerius metus, atėjo iš senovės Romos. Ten žmonės tikėjo, kad žmogaus sveikata ir sėkmė keičiasi kas septynerius metus.

Pabelsti į medį

Manoma, kad šis prietaras kilo iš pagonių. Beldžiant į medį norėta išbaidyti blogas dvasias iš jų namų, tai yra iš medžių, arba užkirsti kelią joms girdėti, kai kas nors pasakoja apie savo sėkmę. Kitas paaiškinimas, kad šitaip žmonės prašė dvasių, kurios gyveno medžiuose, pagalbos arba joms dėkodavo už parodytą malonę.

Krentančios žvaigždės

Legenda apie tai, kad reikia sugalvoti norą, pamačius krentančią žvaigždę, atėjo iš Europos, kai graikų astronomas Ptolemėjus aprašė mitinę jų kilmę. Anot jo, dievai smalsaudami ar nuobodžiaudami retkarčiais praveria dangaus karalystės duris ir pažvelgia į žemę. Per atsivėrusį tarpą žvaigždės kartais iškrenta. Taigi žmonės žinojo: jei krenta žvaigždė, dievai juos stebi, todėl geriau girdi jų svajones ir maldas.

Pūsti gimtadienio torto žvakutes

Gimtadienio tortas ir žvakutės ant jo siejamos su senovės Graikija. Būtent graikai pirmieji pagamino apskritą tortą, kad pagerbtų savo mėnulio dievą Artemį. Tortą jie dažnai puošdavo viena ar keliomis žvakėmis, kurių liepsna jiems priminė mėnulio švytėjimą. Be to, graikai tikėjo, kad dūmai, nupūtus žvakes, dievams neša jų maldas ir norus. Ilgainiui tortai pradėti gaminti dėl skonio, o ne dėl to, kad norėta pagerbti kokį nors dievą.

Nuotakos keliaraištis

Amerikoje aukso karštligės laikais kurtizanės ant šlaunų nešiodavo keliaraiščius, kad galėtų saugiai susidėti už šokius gautus pinigus. Jei vyras nuspręsdavo vesti tokią moterį ir sumokėdavo už ją viešnamio savininkui, reikėdavo paviešinti faktą, kad ši moteris - tik jo. Būtent tam jis prie visų numaudavo savo moteriai keliaraištį.

Kokiais prietarais tiki žvaigždės?

Vaida Genytė:

- Tikiu visokiais prietarais, kokie tik yra: ir juodos katės perbėgimu per kelią, ir įvairiais ženklais, ir sapnais. Man visada pasiteisina. Blogai, bet ką padarysi. Kita vertus, pasiteisina ir sėkmę nešantys prietarai. Kai pamatau krentančią žvaigždę, sugalvoju norą. Tikiu, kad svajonės, kalbos, garsiai pasakyta mintis iš tiesų materializuojasi. Savų prietarų nelabai turiu. Prieš išeinant į sceną man svarbiausia susikoncentruoti ir susikaupti. Bet tai nieko bendro neturi su prietarais. Tiesa, turiu talismaną, kurį jau beveik metus nešiojuosi rankinėje. Tai raudona skarelė. Tikiu skaičiaus 13 mistine galia. Jei tą dieną numatomos kokios nors kelionės ar koncertai, nebūnu labai patenkinta, bet stengiuosi nekreipti dėmesio. Kai diena praeina, pažiūriu, ar vertėjo kreipti dėmesį, ar ne. Kita vertus, sveikas protas sako, kad čia tik atsitiktinumas.

Mindaugas Rainys:

- Viešai visiems sakau, kad prietarais netikiu, bet kartais pagaunu save tam tikrose situacijose, kai prisimenu prietarų reikšmę. Visų pirma paklaustas, kaip man sekasi, stengiuosi niekados garsiai nesidžiaugti ir nesigirti savo sėkme. Nenoriu taip prisišaukti nelaimės ir išgąsdinti sėkmės. Nors skaičių galia nelabai tikiu, turiu mėgstamą numerį - 3. Jei manęs kas nors klausia, kokiu numeriu rungtyniausiu varžybose, renkuosi šį. Jei pamatau per kelią einančią juodą katę ir jei esu vienas, bandau pasirinkti lankstą aplinkui arba eiti atbulomis.Laimei, kad per kokius penkerius metus juodą katę buvau sutikęs gal tik porą kartų. Bijau šito prietaro, tai stengiuosi nevaikščioti ten, kur juodos katės bėgioja. Kitų prietarų nebijau. Neturiu jokių problemų sėdėti prie stalo kampo. Apskritai tų prietarų dėl vestuvių nesureikšminu. O kai žvaigždės krenta, norų negalvoju, nes žinau, kad ten krenta ne žvaigždė, o meteoritas.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“