Artimiausia į Žemę panaši planeta – už 13 šviesmečių?

Šis skaičius – tik apytikris, jis neparemtas egzoplanetos atradimu, rašo SPACE.com.

Tyrėjai naudojo planetas medžiojančio NASA „Kepler“ teleskopo, vienu metu tiriančio daugiau kaip 150 tūkst. žvaigždžių, surinktus duomenis. „Kepler“ planetas aptinka matuodamas laikinus ryškumo sumažėjimus, kurių priežastis – priešais žvaigždę praskriejanti planeta.

Komanda sudarė 3897 raudonųjų nykštukių – žvaigždžių, kurios yra blyškesnės ir mažesnės nei mūsų Saulė – rinkinį ir nustatė, kad „Kepler“ identifikavo 95 egzoplanetas kandidates, skriejančias aplink jas. Trys iš šių kandidačių yra maždaug Žemės dydžio ir skrieja šių žvaigždžių „Auksaplaukės zonoje“, kur gali egzistuoti skystas vanduo (ir galbūt mums žinomos gyvybės formos).

„Kepler“ negali aptikti kiekvienos planetos, skriejančios aplink kiekvieną jo stebimą žvaigždę, pažymėjo tyrėjai. Dauguma pasaulių orbitomis skrieja ne tokia plokštuma, kad „Kepler“ galėtų stebėti jų tranzitus, o kitų signalus gali slėpti ryškumo svyravimai, būdingi pačioms raudonosioms nykštukėms.

Atsižvelgus į tai, apie 6 proc. Paukščių Take esančių raudonųjų nykštukių turėtų turėti į Žemę panašių planetų, sakė astronomai.

Kadangi apie 75 proc. iš 100 mlrd. galaktikos žvaigždžių yra raudonosios nykštukės, galima apskaičiuoti, kad po galaktiką pasklidę apie 4,5 mlrd. į Žemę panašių planetų. Komanda pabrėžė, kad tai preliminarus skaičius, nes žvaigždžių pasiskirstymas smarkiai skiriasi.

30 šviesmečių atstumu nuo mūsų Saulės yra 248 raudonosios nykštukės, rodo atskiri tyrimai, kuriuos atliko „Netolimų žvaigždžių tyrimų konsorciumas“, tarptautinė astronomų grupė, kuriai vadovauja Džordžijos valstijos universitetas.

Naujajame tyrime, pasinaudodami šia informacija, mokslininkai bandė nustatyti, kaip toli nuo Žemės reikia nukeliauti, kad rastume į mūsiškę panašių planetų.

„Jos turėtų būti už 13 šviesmečių“, – teigė tyrimo autorė Courtney Dressing iš Harvardo-Smithsono astrofizijos centro.

Jei Paukščių Takas būtų Jungtinių Valstijų dydžio, 13 šviesmečių prilygtų perėjimui per Niujorko Centrinį parką, pridūrė ji.

Apytikris atstumas padidėja iki 21 šviesmečio, kai mokslininkai savo skaičiavimams pritaiko standartinį 95 proc. pasikliautiną intervalą.

Žemei artimiausia raudonoji nykštukė yra Kentauro proksima, esanti už 4,2 šviesmečių, iš trijų žvaigždžių susidedančioje Kentauro Alfos sistemoje.

Praėjusį spalį mokslininkai paskelbė atradę Žemės dydžio (tačiau pragariškai karštą) planetą, skriejančią aplink Kentauro Alfą Bb, kitą sistemos žvaigždę. Planetų aplink Kentauro proksimą aptikti kol kas nepavyko.