Ar žiemos takas tik baltas?

Labai smagu ką nors žinoti ir išmanyti daugiau nei kiti - tada savo žiniomis galima dalintis su visais. Tik nereikia tuo puikuotis, nes kiti žino kai ką tokio, ko neišmanome mes. Štai ir dabar, pasiklausę vyresnio amžiaus kaimo žmonių, išgirstume ne vieną spėjimą apie būsimą (ar jau esamą) žiemą - gali būti, kad jie skirtųsi, bet nuo to viskas taptų tik dar įdomiau. Kad ir kas būtų sakoma, į viską reikia gerai įsiklausyti, nes, kaip yra sakęs klasikas, „...su pilka sermėga vaikšto tikroji tiesa...“, atseit kiekvienas paprastas žmogus yra neprilygstamas žinių šaltinis. Tie spėjimai labai dažnai yra pačių išgyventi, patikrinti - sakytume, autentiški. Iš tikro, jie labai tikslūs - pats esu tuo ne kartą įsitikinęs. Antai pažuvinčių (gyvenančių prie Žuvinto ežero) dzūkų iš vėžių neišmušdavo vienokie ar kitokie reiškiniai - jie viskam turėjo savo atsakymus. „Ar matei, į kokį raudoną debesį saulelė leidosi? - sakydavo jie. - Taigi rytoj po pietų turi kilti vėjas...“ Bandžiau klausti - kodėl tik ryt po pietų, į tai man buvo pasakyta, kad jei lauktume vėjo iš ryto, saulė leistųsi visai kitaip. O kur dar ežero ledo skambėjimas, kur...

Jūs turbūt atkreipėte dėmesį į du dalykus, kurių negalėjote nepastebėti mano aprašyme: taip mąsto kaimo vyresni žmonės ir... taip jie mąstė. Mąstė seniau. Ar dažnas tą išmano šiandien, negaliu pasakyti. Tačiau bijau, kad jų kur kas mažiau, nes visiems labiau rūpi televizorius ir tai, ką jame pasakys orus pranešanti daili panelė arba pats Šulija.

Ar tie vyresnieji kaimo žmonės galėtų „iškloti“ viską apie žiemą? Na, pasakyti, kada ji bus tikra, kiek užtruks, ar per Kalėdas nereikės brado bristi? O kam mums to reikia? Ką darysime žinodami? Ar viso mėnesio darbus pulsime dirbti? Abejoju...

Žiema mums reikalinga balta. Tokią ją jau turėjome - pirmą kartą, tiesa, daug kur buvo baltas ruduo, po to - jau lyg ir žiema. Kai kas (tai danai, tai amerikiečiai) spėja, kad žiema pas mus būsianti šalta, - gruodis net 1 laipsniu (!) šaltesnis nei pernai ar užpernai. Tačiau tokiai prognozei nereikia jokių duomenų ir skaičiavimų - čia gali nieko nežinoti apie šalį, kuriai taikai savo rekomendacijas, gali spėti bet ką. Matyt, daug paprasčiau būtų paklausti to pažuvinčių dzūko... jei tik jis dar nepamiršo savo senojo žinojimo.

Iki Kalėdų likus porai savaičių, mes galime pabandyti spėti, kokios bus šių metų šventės. Taigi - gali būti, kad per jas neteks bristi vandeniu, tačiau ir didelių šalčių nekentėsime. Ar Kalėdų Senelio elniui Rudolfui nebus sunku traukti rogeles, kurioms reikia sniego ir ledo? Dabar apie tai kalbėti nelengva - sniego turėtų būti, tačiau niekas nežino, iš kur pasisuks naujo gamtos metų rato vėjai. Juk nuo Kalėdų vėl pradeda grįžti šviesa, prasideda gamtos atgimimas. Jeigu pūstelės vakaris, visos prognozės bus bergždžios, sniegas ištirps.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“