Ar skraidys dronai Lietuvos padangėje?

Lietuvoje daugėja per atstumą valdomų nepilotuojamų skraidymo aparatų (dronų). Jie jau skraidina mobiliuosius telefonus įkalinimo įstaigų gyventojams ir atlieka įvairias kitas funkcijas. Greitai jie bus naudojami ne tik aprūpinant kalinius, bet ir stebės sieną su kaimynais, kitaip gelbės žmonėms. Prieš 21 metus, dirbdamas Ciuricho (Šveicarija) technikos universitete, su profesoriumi Liudvigu Gaukleriu savaitgaliais užmiestyje nuo kalvos skraidindavome daugiau nei metro ilgio radijo bangomis valdomus lėktuvėlius - dronus (liet. tranus). Tai buvo intelektuali laisvalaikio pramoga. Tokių lėktuvėlių galima buvo nusipirkti parduotuvėje. Lėktuvėlius skraidindavome matomumo atstumu, jie zvimbė tarsi tranai. Nuo to laiko dronai labai patobulėjo, juos valdo maždaug išmaniojo telefono gebos mikroschemos ir geros elektros baterijos. Jiems randama vis daugiau praktinių pritaikymų.

Nekalbėsime apie didžiuosius dronus, kuriuos kariškiai naudoja žvalgybai ir kurie gali skristi gana toli. Beveik visos naujos technologijos pirmiausiai pritaikomos gynybos, o kai kuriose šalyse - karo tikslams. Tik vėliau jos ateina į mūsų buitį. Pakalbėkime apie mažuosius dronus, kurie jau skraido ir Lietuvoje ir kurių galima nesunkiai įsigyti. Tokiais mažais dronais Amerikos firma „Amazon“ ruošiasi skraidinti prie klientų namų durų išnuomotus filmus (DVD) ir kitus lengvus siuntinius per kelias minutes nuo užsakymo. Tačiau kol kas skraidymo taisyklės ir techninės problemos neleidžia plačiai taikyti daugybės skraidančių nepilotuojamų mašinų. Kad tai taptų tikrove, Amerikos erdvės agentūros NASA suvažiavime liepos mėnesį „Amazon“ prezidentas pasiūlė viziją, kaip nepilotuojami lėktuvai turėtų saugiai skraidyti danguje. NASA pradėjo bandyti dronų skraidymo valdymo sistemą, kuriamą kartu su firmomis „Amazon“ ir „Verizon“.

Kad dronas žmonėms atskraidintų siuntinį ar paketą už kelių kilometrų, kelias iki jūsų namų durų turi būti saugus ir patikimas. Dronas privalo matyti valdomuosius lėktuvus, kitus dronus ir bet kokias kliūtis (paukščius, elektros linijas), kad išvengtų susidūrimų.

Amerikoje didieji dronai naudoja vaizdo kameras, radarus ir sekimo sistemą, vadinamą Automatinio sekimo ir transliacijos sistema, kuri perduoda duomenis apie lėktuvų vietą ir jų greitį oro transporto valdytojams ir kitiems lėktuvams. Visa tai leidžia dronams išvengti susidūrimų su paukščiais ir kitais lėktuvais. Šią technologiją galėtų naudoti ir mažieji dronai, tačiau ji bus efektyvi tik tada, kai ja naudosis visi dronai. Net Amerikoje tai, matyt, neįvyks iki 2020 metų. Lietuvoje ir kitose šalyse dronai paslaugas saugiai teiks dar vėliau. Dronams reikia išvengti ne tik objektų padangėje - jiems reikia saugiai skristi paskutinius 100 metrų iki jūsų namo, prie kurio dažnai yra elektros linijų, medžių, mobiliojo ryšio ir palydovinės televizijos antenų, kitų namų ir žmonių. Kai kurie objektai prie namų gali keistis - galite pastatyti kopėčias ar sūpynes, kurių dronų atminties plane nebuvo. Nepilotuojamas lėktuvėlis privalo pats orientuotis situacijose, panašiai kaip orientuojasi marsaeigis Marse. Sudėtingiausias uždavinys sukurti dronams autonominį valdymą, kuris leistų jiems nuspręsti, kaip saugiai skristi paskutinius dešimtis metrų.

Vienas iš sprendimų yra dronams turėti erdvinį (3D) vietovės žemėlapį, sudaromą iš duomenų, gaunamų iš daugelio jutiklių, tokių kaip vaizdo kamerų ir šviesos radarų - LiDAR. Didelio kiekio duomenų apdorojimas reikalauja gero mikroprocesoriaus, bet net išmaniojo telefono mikroprocesorius galėtų sukurti 3D vaizdą realiame laike. Amerikiečiai kuria lengvus ir nebrangius navigacijos (GPS) prietaisus, kurie kelių dešimčių centimetrų tikslumu gali atskraidinti dronus į tikslą. Tačiau visa prietaisų sistema kol kas yra per sunki, per didelė ir per brangi mažiems pašto karveliams dronams.

Kita didelė kliūtis mažiesiems dronams skraidyti yra trumpa jų baterijų veikimo trukmė. Dronus naudojančios firmos siekia, kad jų dronai galėtų nuskraidinti siuntas bent iki 30 kilometrų, bet dabartinės baterijos to neleidžia. Dabar jie gali keletą kilogramų skraidinti 15-20 minučių. Bet didžiausia kliūtis pradėti masiškai naudoti mažuosius dronus yra jų skraidymo taisyklių nebuvimas. Be to, kad dronai plačiai paplistų, jie turėtų skraidyti be žmonių pagalbos. Dabar juos valdo žmonės, nors ir nesėdėdami drone. Kiekvienam dronui reikia jį valdančio žmogaus. Ir tai gerokai menkina jų panaudojimo patrauklumą.

Yra daugybė kitų mažųjų dronų pritaikymo iššūkių, tokių kaip skraidymų teisės ir kaip dronai susidoros su kartais kylančiomis atšiauriomis oro sąlygomis, kaip išvengti bandančių juos numušti fanatikų ir, žinoma, dronai neturi pažeisti žmonių privatumo. Bet technologine prasme esame netoli tos dienos, kai dronai mums nešios paštą ir atliks daugybę kitų funkcijų. „Amazon“ firmos sparnuoti paštininkai Amerikoje jau ruošiasi skraidinti siuntinius prie gyventojų namų durų. O kol kas Lietuvoje dronai vis dar yra tik modernūs žaislai, bet kai didžiosios pasaulio šalys išspręs minėtus iššūkius, dronai skraidys ir Lietuvos padangėje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“