Ar savarankiškai įmanoma išmokti užsienio kalbos?

Kalbų mokymosi knygelės arba programėlės gali būti pagalbinės mokymosi priemonės, tačiau išmokti bendrauti užsienio kalba, naudojantis vien jomis, nepavyks, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja Vilma Bijeikienė. Jai pritaria ir italų kalbos pramokti norėjusi Raminta Jurgaitytė: „Italų kalbos pamokų knygą pirkau norėdama sutaupyti laiko ir pinigų, tačiau iš jos nieko taip ir neišmokau. Be mokytojo tai neįmanoma.“

Atostogos – puikus metas ne tik patinginiauti, tačiau ir išmokti ką nors naujo. Kalbų kursai nėra pigūs, o štai internete galima rasti nemažai nemokamų kalbų pamokėlių, programėlių išmaniesiems. Knygelės „X kalba per N dienų“ taip pat atsieitų kur kas pigiau. Tačiau ar gulint paplūdimyje su knyga rankose arba programėle išmaniajame įrenginyje tikrai galima išmokti užsienio kalbą?

Knygelė kursų neatstos

Italų, ispanų, vokiečių, rusų ar prancūzų kalbos kursai skirtinguose miestuose bei mokyklose atsieis nuo 150 iki 190 eurų už 40 akademinių valandų. Tiek pat laiko truksiantis skandinavų kalbų mokymasis kainuos kiek brangiau – 200–240 eurų. 40 akademinių valandų kinų kalbos skirtingose mokyklose gali atsieiti nuo 205 eurų grupėje iki 1 tūkst. eurų už individualias pamokas. Vadovėliams papildomai gali tekti išleisti 7–17 eurų.

Savarankiškam mokymuisi skirtos knygelės vidutiniškai atsieitų 7–10 eurų. Pamokų internete galima rasti ir nemokamų, taip pat ir programėlių išmaniajam telefonui. Tačiau ar verta?

VDU Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja doc. dr. V. Bijeikienė sako, kad kalbos kursų nė viena iš savarankiško mokymosi priemonių atstoti negali, tačiau gali tapti puikia pagalbine priemone.

„Šiandieną kalbos mokymui pasitelkiama daug įvairių įrankių. Be darbo paskaitose papildomai pagelbsti filmai, dainų klausymas, interaktyvūs pratimai, tamdeminis mokymas (kai vienas kitą moko skirtingų šalių žmonės). Tačiau visi savarankiško mokymosi instrumentai yra geri kaip papildomas mokymas.

Kalbos mokymasis yra dėlionė. Norint gauti paveiksliuką, reikia visų detalių. Knyga ar programėlė yra tik viena dėlionės detalė“, – kalba pašnekovė.

Poros savaičių nepakaks

Populiariausios savarankiško kalbų mokymosi knygelės kalbą išmokti siūlo per keletą savaičių ar mėnesį, tačiau tiek laiko nepakaktų net intensyviai dirbant su kalbos mokytoju.

„Naudojantis savarankiško mokymosi priemonėmis, galima išmokti keletą frazių, mandagiai pasisveikinti, tačiau komunikuoti – ne. Net ir paprastame pokalbyje neretai susipina daugybė kalbos elementų (gramatikos, laikų, žodžių), kuriuos gali išmokti tik išsamiai mokydamasis. Utopinis variantas, kad pasiskaitęs knygelę ir išmokęs keletą frazių gali komunikuoti, tikrai neegzistuoja“, – tikina V. Bijeikienė.

Pašnekovė pažymi, kad pats žemiausias kalbos lygmuo (A1), manoma, pasiekiamas per 80 akademinių valandų mokymosi auditorijoje. Kalbos kursai dažniausiai siūlomi 40 akademinių valandų trukmės. O tai – tik pusė žemiausio lygio.

„Augant lygiui, auga ir valandų skaičius. Aukščiausią C2 lygį, kurį galima sulyginti su išsilavinusio gimtakalbio kalbos mokėjimo lygiu, pasiekti reikia apie 1000 valandų“, – sako V. Bijeikienė.

Sutaupyti nepavyko

LRT.lt kalbinta R. Jurgaitytė sako nusprendusi prieš kelionę į Italiją įsigyti italų kalbos pamokėlių knygą. Mergina teigia norėjusi sutaupyti laiko ir pinigų, tačiau pinigai knygai išleisti veltui, o italų kalba taip ir liko neišmokta.

„Knygynuose visad pastebėdavau knygutes, kurios siūlo per trumpą laiką išmokti kalbos. Nutariau iki kelionės į Italiją išmokti bent keletą frazių italų kalba, todėl nusipirkau tokią knygelę.

Išanalizavau pirmą skyrių, nuoširdžiai porą vakarų tai dariau. Tačiau iš jos neišmokau nieko: pritrūkau motyvacijos prisėsti mokytis“, – pasakoja Raminta.

Merginos manymu, savarankiškai išanalizuoti gramatiką, suprasti, kaip tariami žodžiai, ir išmokti kalbą yra neįmanoma.

„Tam, kad išmoktum kalbą, turi ją naudoti, priešingu atveju visa teorija knygelėje praranda prasmę. Šiandieną mieliau rinkčiausi kursus, kur dėstytojas paaiškintų gramatiką, padėtų mokytis, sudarytų situacijas, kuriose galėčiau pritaikyti jau išmoktus dalykus“, – mintimis dalijasi Raminta.

Kalbų mokėsi pamokose ir bendraudama su draugais

Liuksemburge gyvenanti Loreta Stoškutė laisvai kalba anglų, ispanų kalbomis, susikalba vokiškai, mokosi dar ir prancūzų. Mokykloje išmoktus rusų kalbos pradmenis sako panaudojanti sunkiai, nes kalbai neužtenka mokyklose ar universitete įgytų teorinių žinių, reikia labai daug praktikos.

„Ispanų kalbos mokiausi privačioje kalbų mokykloje Ispanijoje. Išmokau labai greitai, nes mokytojai kiekvieną dieną vertė vartoti tai, ką išmokau. Su draugais buvome sutarę nekalbėti anglų kalba, nebent kai tikrai nežinome kokio žodžio. Ir, aišku, susiradau vietinių draugų, su kuriais stengiausi kalbėti ispaniškai, labai klausyti jų. Nors dar yra žodžių, kurių nežinau, ispaniškai kalbu tikrai laisvai, greitai, nerinkdama žodžių“, – patirtimi dalijasi Loreta.

Merginos manymu, savarankiškas mokymasis, jau turint kalbos pradmenis, padeda tobulinti žodyną, bet išmokti pagrindines gramatikos taisykles ir žodžius būtina girdint juos iš profesionalo ir praktikuojant tai besimokančiųjų grupėse.

„Kalbų programėles aš naudojau, bet, kadangi turiu mokymosi klasėse nuo pradedančiųjų lygio patirties, galiu pasakyti, kad tos programėlės internete dažnai moko pradedantiesiems ne visai tinkamų, ne pakankamai svarbių žodžių ar sakinių.

Mano manymu, mokymasis iš tų knygučių padeda išmokti kalbą turistiniu lygiu – užsisakyti maisto restorane, paprašyti kažko parduotuvėje, paklausti, kaip surasti tam tikrą objektą šalyje. Vienintelis būdas išmokti kalbą yra bendravimas, visos knygutės padeda tik kaip žodynai, primena gramatines taisykles“, – kalba pašnekovė.

Kai negelbsti žodžiai, padeda gestai

Daugybę pačių įvairiausių pasaulio kampelių apkeliavusi ir juose pagyvenusi Milda Kalvaitytė dabar gyvena Portugalijoje. Visose kelionėse Milda sako dažniausiai susikalbėjusi angliškai, tačiau teko išmokti ir skandinavų, ir Pietų Europos šalių kalbų.

„Beveik visur pavyksta susikalbėti anglų kalba. Jei nepavyksta anglų, tenka portugalų ar ispanų. O jei ir tai nepavyksta, tada jau kalbu gestais. – pasakoja pašnekovė. – Šiuo metu laisvai susikalbu anglų, švedų, norvegų, portugalų, ispanų kalbomis.“

Mergina teigia kalbų mokiusis keliaudama ir dalyvaudama „Erasmus+“ mainų programose. Smagiausia, anot Mildos, kalbos mokytis gyvai, būnant toje šalyje.

„Papildomai stengiuosi lankyti kokius nors kursus užsieniečiams toje šalyje, kurioje esu, o jei mokausi būdama kitur, padeda kalbų mokymosi svetainės. Taip pat stengiuosi skaityti laikraščius internete tomis kalbomis ir bendrauti su pažįstamais iš šalių, kurių kalbą mokausi.

Manau, kad gyvos, tikro mokytojo pamokos labai padeda, nes aš labai nemėgstu mokytis iš knygučių, neprisiverčiu viena „kalti“ gramatikos taisyklių. O tos knygutes yra naudingos tada, kai kalbos visiškai nemoki. Į Portugaliją pati atsivežiau pasikalbėjimų knygą su pagrindinėmis frazėmis, tačiau ją naudojau tik iki kursų pradžios“, – prisimena Milda.