Ar mus lanko ateiviai?

Garsusis italų fizikas Enrikas Fermis (Enrico Fermi), kalbėdamas apie galimas civilizacijas visatoje, daugiau nei prieš pusšimtį metų retoriškai klausė: „Kur jie slepiasi?“ Kadangi daugiau nei 10 milijardų metų senumo galaktika yra pripildyta milijardų žvaigždžių ir planetų, o Žemė yra daugiau nei perpus jaunesnė už visatą, E.Fermis spėjo, kad yra neįtikėtina, jog mes esame pirmoji ir vienintelė technologinė kultūra galaktikoje. Jeigu nors viena civilizacija pralenkė mūsiškę Paukščių Tako galaktikoje, ji turėjo pakankamai laiko aplankyti, tyrinėti ir kolonizuoti kiekvieną galaktikos planetų sistemą.

Nežemiškųjų civilizacijų ieškovai (SETI) stebisi, kodėl nesiseka pagauti jokių kitų civilizacijų siunčiamų ženklų. Galbūt gyvybės, proto ir aukštų technologijų atsiradimas yra išskirtinis reiškinys ir mes iš tikrųjų visatoje esame vieninteliai. Gal mes nesame vieninteliai, bet tarpžvaigždinės kelionės yra tokios sunkios, kad visi yra linkę likti savose planetose. Galbūt mes esame izoliuoti ir NSO savais dronais tiria Žemės paslaptis ir eksperimentuoja su gyvybe Žemėje. Galbūt mūsų galaktika yra perpildyta nežemiškųjų civilizacijų ir mes paprasčiausiai nepakankamai rimtai į tai žiūrime ir jų nepastebime. Skirtingi atsakymai į E.Fermio klausimą sako daugiau apie mūsų neišmanymą nei žinias.

Garsusis fizikas Frymanas Daisonas (Freeman Dyson) yra pastebėjęs, kad jei ateiviai iš tikrųjų mus lanko, jie gali elgtis tokiais būdais, kurių mes net neįsivaizduojame. Ir mums reikia nesiliauti jų ieškoti. Tai būdas tyrinėti kelius į mūsų galimą ateitį. Ateivių aptikimas turėtų gilias pasekmes mūsų pačių kosminiam likimui.

O NASA Keplerio erdvės teleskopu 2015 metais Luizianos valstybinio universiteto astronomo Tabetos Bojadžiano (Tabetha Boyajian) stebėtas vienos iš žvaigždžių keistas išblukimas nebūtinai reiškia ateivių megastruktūros šviesos sugertį, kaip spekuliuojama, nors jis pasikartojo ir 2017 metais. Tai galėtų būti submikroninių dulkių debesies judėjimas.

Tačiau intriga apie ateivius, prasidėjusi prieš 60 metų, tęsiasi ir XXI amžiuje. Yra šimtai juos ir NSO mačiusių liudytojų. Praeitų metų gale „The New York Times“ paskelbė straipsnį apie JAV gynybos departamento programą, skirtą tirti naujus kariškių pranešimus apie netikėtus susidūrimus su NSO. Projektas oficialiai buvo nutrauktas 2012 metais, jo vadovas atsistatydino ir įsitraukė į privačią bendrovę - Menų ir mokslo žvaigždžių akademiją (Stars Academy of Arts & Science, TTSA), kurios tikslas yra išslaptinti ir tirti Pentagono dokumentus, susijusius su NSO stebėjimų medžiaga. „Times“ straipsnyje aprašomi tik du vaizdo įrašai apie netikėtus susidūrimus su NSO, nufilmuoti prie lėktuvų įtaisytomis infraraudonųjų spindulių kameromis, kurie leidžia manyti kažko keisto buvimą erdvėje. Pirmajame videofilme apie netikėtą susidūrimą prie San Diego krantų 2004 metais naikintuvas stebėjo rombo pavidalo objektą, kuris prašvilpė neįtikėtinu greičiu, neskleisdamas jokių išmetamųjų dujų ar garso. Kitame videofilme kitas naikintuvas stebėjo švytintį objektą, skrendantį prieš stiprų vėją, ignoruojantį žinomus aerodinamikos dėsnius, lydimą garsių naikintuvų įgulos šūksnių.

TTSA kosminio padalinio direktorius Stivas Džastisas (Steve Justice), buvęs kompanijos „Lockheed Martin“ inžinierius, dirbęs su slaptais lėktuvais, samprotauja, kad abiem atvejais tokie neįtikėtini skrydžiai galėtų būti aparatų, varomų kažkokios nesuprantamos jėgos. Tokie skraidantys aparatai turėtų kažkaip leisti aparatui bet kuriuo momentu keisti masę ir inerciją ir galbūt skristi didesniu už šviesos greitį, apie save keičiant erdvėlaikį. Jam atrodo, kad jeigu tokie skraidantys aparatai netikėtai pasirodo reaktyviniams lėktuvams, tai čia yra kažkas nematerialaus.

S.Džastisas pastebi: „Man ne tiek įdomu, kas ir kodėl skraido, bet labai įdomu - kaip. Kaip galima padaryti taip skraidantį aparatą, kuris nepaisytų aerodinamikos dėsnių? Kaip sukurti apie save erdvę, kurioje būčiau izoliuotas nuo tų dėsnių, kur galėčiau staigiai keisti orientaciją ar skridimo kryptį, kur galėčiau taip staigiai greitėti, nekurdamas smūginių garso bangų? Juk dabar mūsų lėktuvai, pralauždami garso barjerą (pradėdami skristi greičiau už garsą), sukuria galingą garso griausmą. Bet tie aparatai jo nesukuria.“ Taigi intriga apie ateivius egzistuoja, nors neginčijamų įrodymų apie jų lankymąsi Žemėje neturime.

Žmonių vaizduotę nesiliauja jaudinti klausimas, ar mus lanko ateiviai iš kosmoso. Yra mąstančių įvairiai net tarp mokslininkų. Ką bendro turi neseniai pastebėtas vienos žvaigždės keistas išblukimas ir daugybė JAV kariškių stebėti neatpažįstami skraidantys objektai (NSO) danguje? Jeigu paklaustumėte rimto astronomo ar fiziko apie šiuos keistus dangaus reiškinius, jie pasakytų, kad tai ne ateiviai, tai keisti, dar nesuprasti, atmosferos reiškiniai. Nepaprastiems reiškiniams reikia nepaprastų įrodymų. Tačiau problema egzistuoja.

Taigi intriga apie ateivius egzistuoja, nors neginčijamų įrodymų apie jų lankymąsi Žemėje neturime.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“