Ar galima numirti iš baimės? Taip

1977 m. šešių asmenų šeima sėdėjo namuose Kolumbijos apygardoje (JAV) ir žiūrėjo serialą. Staiga namo stogą pramušė nukritusio lėktuvo sparnas. Šeimai pavyko išsigelbėti, bet jų namas buvo sugriautas, o per katastrofą žuvo visi skridusieji lėktuvu. Tačiau buvo dar viena šios katastrofos auka - moteris, gyvenusi kitoje gatvės pusėje, - jos kūnas buvo rastas namo prieangyje. Moteris matė, kaip nukrito lėktuvas, ir matė link jos tekantį degantį kurą. Namo jis nepasiekė, tačiau ji mirė. „Jei kas ir patyrė mirtiną baimę, tai ji“, - sakė išsigelbėjusios šeimos galva.

Kai žmogų apima visa nustelbianti baimė, organizmas į ją atsako vadinamąja „mušk arba bėk“ reakcija - fiziologiniu lygmeniu jis ruošiasi galimai gynybai arba puolimui. Ši reakcija buvo ypač naudinga pirmykščiams žmonėms, kai jie susidurdavo su pavojingu žvėrimi arba priešu: į kraują plūstelėjus adrenalino, jie susiremdavo arba greitai pasišalindavo į nepavojingą vietą. Šiuolaikiniam žmogui panašią reakciją gali sukelti, pavyzdžiui, pakeltas boso balsas arba žadintuvo skambutis ryte.

Pasak Veberio universiteto (JAV) profesoriaus Bilo Robertsono (Bill Robertson), tą akimirką paaštrėja visos žmogaus juslės, kvėpavimas pagilėja, kad organizmas gautų daugiau deguonies, raumenys įsitempia, o kai kurios gyvybiškai svarbios funkcijos, kaip virškinimas, gali sustoti. Būdamas „mušk arba bėk“ būsenos, organizmas negalvoja apie ką tik suvalgyto kepsnio virškinimą. O sprendimą dėl tokios reakcijos priima pagumburis - jis sprendžia, yra pavojus ar ne. Po to pagumburis siunčia signalą hipofizei, o hipofizė - hormonų pavidalo signalą į antinksčius, o jie į kraują išskiria adrenalino. Adrenalino pliūpsnis - tai nevalinga reakcija, kurią kontroliuoja vegetacinės nervų sistemos simpatinė dalis. Kilus pavojui, dėl šios reakcijos pradeda dažniau plakti širdis, išsiplečia vyzdžiai, priplūsta daugiau kraujo. Tačiau didesnis adrenalino antplūdis žmogui gali ne tik suteikti daugiau jėgų pavojingoje situacijoje, bet ir pakenkti širdžiai. Išsiskiriant adrenalinui, širdyje atsiveria kalcio kanalai. Kalcis patenka į širdies ląsteles ir dėl to širdies raumuo stipriau susitraukinėja. Kai kalcis vis plūsta, širdies raumuo negali atsipalaiduoti. Jei žmogus persigando ir jo širdį pasiekė pernelyg daug adrenalino, jam gali prasidėti aritmija, vadinama skilvelių virpėjimu, - tai nekoordinuotas skilvelių audinio susitraukinėjimas, kai širdis greičiau dreba, o ne ritmingai susitraukinėja. Galop dėl to krinta kraujo spaudimas, o kai smegenys nepakankamai aprūpinamos krauju, žmogus praranda sąmonę. Taip koks nors baisus įvykis arba nekaltas, bet baisus pokštas žmogui gali būti mirtinas. Tai gali atsitikti net sveikam žmogui, o ne tik sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nors tokie žmonės priklauso rizikos grupei.

Tačiau lemtingą adrenalino pliūpsnį gali išprovokuoti ne tik netikėtas išgąstis, tai gali atsitikti ir per sporto varžybas, seksualinio kontakto metu ir net apėmus religinei ekstazei. Reakciją „mušk arba bėk“ gali sukelti stiprus garsas, pavyzdžiui, naikintuvo kauksmas arba šlykštus kvapas įeinant į apleistą patalpą. O kartais tiems, kas tyčia ar netyčia ką nors išgąsdino iki mirties, gali tekti atsakyti už netyčinę žmogžudystę. Pavyzdžiui, šių metų gegužę Amerikos teismas iš krovininės mašinos, naktį per audrą važiavusios be gabaritinių šviesų, savininkų išieškojo 300 tūkst. dolerių. Advokatai įrodė, kad 85 metų lengvojo automobilio vairuotojas mirė ištikus širdies priepuoliui, kai jis išsigando būsimo susidūrimo su netikėtai išnirusia puspriekabe.

Jei sumanysite ką nors išgąsdinti, būkite atsargūs, nes gali tekti atsakyti už pasekmes!