8 stulbinantys psichologiniai faktai apie vegetarus

1. Vegetarai yra labiau socialūs nei žmonės, valgantys mėsą. Jie labiau palaiko aplinkos apsaugą ir visuomenės lygybę nei žmonės, kurie valgo mėsą. Jie taip pat rodo didesnį pasipriešinimą hierarchijai, mirties bausmėms ir smurtui apskritai nei žmonės, kurie valgo mėsą. (Ruby, 2012)

2. Moterys dažniau yra vegetarės nei vyrai. (Ruby, 2012)

3. Vegetarų antsvoris ar nutukimas yra mažesnis nei žmonių, valgančių mėsą. (Cramer ir kt., 2017)

4. Vyrai vegetarai yra empatiškesni žmonių kančioms nei vyrai, kurie valgo mėsą, tačiau tarp moterų skirtumo nėra. (Preylo ir Arikawa, 2008)

5. Vegetarai labiau linkę būti liberalais ir balsuoja už Demokratų partiją. (Nezlek & Forestell, 2019b)

6. Vegetarai turi mažesnę savivertę, žemesnį psichologinį prisitaikymą, jaučia mažiau prasmės gyvenime ir turi daugiau neigiamų emocijų nei žmonės, valgantys mėsą. (Nezlek et al., 2018)

7. Vegetarų vyrai turi aukštesnius depresijos rodiklius nei vyrai, kurie valgo mėsą. (Hibbeln ir kt., 2018)

8. Vegetarai turi didesnę tikimybę susirgti depresija, nerimu ir kitais psichikos sutrikimais nei žmonės, kurie valgo mėsą. (Michalak ir kt., 2012)

Tačiau šio tyrimo rezultatai parodė, kad daugelis žmonių tapo vegetarais, gavę psichikos sutrikimo diagnozę arba tapo vegetarais po išsivysčiusių psichinės sveikatos problemų - galbūt todėl, kad nori gyventi sveikiau.

Iš pirmo žvilgsnio šie rezultatai atrodo šiek tiek prieštaringi. Vegetarai aiškiai parodo stipresnę socialinę orientaciją, palyginti su žmonėmis, kurie valgo mėsą, tad kodėl jie turi prastesnę psichologinę savijautą?

Nezlek ir Forestell pateikia įdomų šio šiek tiek netikėto modelio paaiškinimą. Jie teigia, kad sumažėjusi vegetarų psichologinė gerovė buvo susijusi ne su pačia jų mityba, o su jų, kaip socialinės mažumos, statusu. Socialinės mažumos dažnai patiria mažesnę psichologinę gerovę, palyginti su dauguma, nes dažnai susiduria su diskriminacija, pvz. jei mėsos valgytojai pajuokauja apie vegetarus ar dar blogiau. Taip pat sumažinti psichologinę gerovę gali dabartinė pasaulio būklė, pvz. klimato krizė ir tebevykstančios žmonijos krizės.