Vieni paukščiai grįžta, kiti - net nebuvo išskridę

Varnėnai žiemojo

Vis dažniau šildant saulės spinduliams dairomės į dangų - kokie paukščiai jau grįžo gimtinėn. Teiraujamės Ventės rago ornitologijos stoties direktoriaus Vytauto Jusio.

„Jau grįžę didieji kormoranai, paprastieji čiviliai, pilkosios žąsys, Nemuno deltoje jau pirmosios pempės pasirodė. Vieversiai tik šiemet vėlavo, nors pernai jie kovo 1 dieną grįžo“, - aiškino ornitologas.

O kada laukti gražiaplunksnių varnėnų, kurie savo čiulbėjimu džiugina ausį?

Pasak V. Jusio, varnėnams jau irgi pats laikas grįžti. Tiesa, nemažai šių paukščių mūsų šalyje liko žiemoti. Daug jų buvo apsistoję Klaipėdos pusėje.

„Buvo pranešimų ir iš Vilniaus, Panevėžio, Biržų - ten varnėnai irgi žiemojo. Paukščiai šalčio nelabai bijo, jiems svarbiausia maistas. Pavyzdžiui, nykštukas, sveriantis tik 5 gramus, atlaiko ir 30 laipsnių šaltį“, - įdomius faktus žėrė V. Jusys.

Vis dėlto varnėnus žiemoti ne žmonės pripratino, jie patys randa lesalo. Štai paprastieji kikiliai irgi labai retai žiemodavo Lietuvoje, o dabar daug kur jų žiemą sutiksi.

Paukščiai pamėgo riziką

Ornitologai pastebi, jog paukščiai linkę vėliau išskristi ir anksčiau grįžti. Pavyzdžiui, devynbalsės prieš 20-30 metų grįždavo tik gegužės pradžioje, o dabar jau ir kovo pabaigoje.

Tiesa, tokie paukščiai labai rizikuoja, mat gana daug jų žūva.

„Strazdų daug iš bado žūva. Uogas nulesa, ir viskas. Tačiau populiacijai grėsmės nėra“, - tikino pašnekovas.

Praėjusį rudenį labai daug gandrų nepakėlė sparnų į šiltuosius kraštus. Specialisto teigimu, kadangi pačių gandrų daugėja, daugėja ir neišskrendančių, todėl stebėtis nereikėtų.

„Gandrų sugrįžtančių reikia laukti kovo viduryje. Aišku, tuos, paliegusius, kuriuos buvo priglaudę žmonės, ir dabar galima išvysti. O mano gandras (Vytauto Jusio augintinis - aut. past.), kuriam 9 metai, pastaruosius porą metų Neringoje žiemoja. Gegužę jubiliejų švęs - 10 metų“, - juokėsi V. Jusys.

Nors dar neįpusėjo kovas, šeimynos gausinimo reikalus pirmieji sprendžia krankliai - jie jau peri. „Peri ir kryžiasnapiai, o šiaip Europoje jų lizdų bet kurį mėnesį galima rasti. Daugiausia - vasarį, kovą, - tikino ornitologas. - Jūriniai ereliai jau ruošiasi kiaušinius dėti. O kovo pabaigoje jau ant kiaušinių sės kai kurios antys, varnos.“

Mažėja kurapkų ir kregždžių

Pasak V. Jusio, paukščių pasaulyje - ne tik geros naujienos. Mat katastrofiškai mažėja kurapkų.

„Aš pats per dvejus metus tik vieną kurapką esu matęs. Anksčiau net miestuose jų galėdavai sutikti. Pastaruoju metu buvo žiemos nepalankios, daug sniego, o kurapkos neišsikasa maisto. Lietūs labai daug jų jauniklių pražudo - vištiniai paukščiai itin jautrūs lietums. Gerai bent tiek, kad šiemet bus uždrausta kurapkų medžioklė“, - kalbėjo V. Jusys.

Mažėja ir dangaus pažibų kregždžių. Pasak ornitologo, anksčiau, kai žmonės gyvulių laikydavo, tvartų turėdavo, kregždėms buvo rojus.

„Dabar viskas užsandarinama, pastatų paskirtis pakeičiama. O aš pats specialiai garažus, langus atidarau, kad tik kregždės gyventų, lizdus lipdytų. Žmonės nemėgsta kregždžių, sako, teršia. O aš ir atsakau, jūs per kartą daugiau padarot nei kregždės per visus metus“, - juokėsi V. Jusys.

Inkilų metas

Visgi negalima teigti, jog lietuviai nemėgsta paukštelių. Ir inkilus kelia, ir lesina, ir dar - švenčia paukščių dienas. Juk yra ir Vyturio, ir Pempės, ir Gandro diena.

Paukščių mėgėjai dabar užsiėmę inkilų meistravimo darbais, o kaipgi kitaip, kai eilėje prie naujumu kvepiančių inkilų rikiuojasi žvirbliai, karklažvirbliai, zylės, raudonauodegės ir kiti sparnuočiai.

Tiesa, dėl žvirblių nieko stebėtino, jie, būna, net kregždžių lizdus okupuoja, mat iš prigimties yra tinginiai.

„Žvirbliai net neskrenda toli, kokį puskilometrį, trinasi savo vietoje ir viskas. Mūsų pastebėtas toliausiai nuskridęs žvirblis rastas Nidoje, matyt, laivu nuplaukė, - juokavo ornitologas. - Kuoduotosios zylės irgi toli neskrenda, daugiausia 10-15 kilometrų. Jerubės, kurtiniai taip pat sėslūs.“

V. Jusys ragino visus, neabejingus gamtai, pasirūpinti pakrypusiais paukščių lizdais, jei sparnuočiai dar neparskridę.

„Pavasariai vėjuoti, todėl lizdai išsiklaipo, jei yra sąlygos, galima juos atsargiai pataisyti“, - patarė V. Jusys.