Šuo pašautas, kaltų – nėra

Žaizdą užsilaižė

Klaipėdos veterinarijos klinikoje, kur operavo, gydytojai stebėjosi, kaip aviganio mišrūnė apskritai liko gyva, nenukraujavo. Jai sutrupintas kojos kaulas, perplėšta sausgyslė, peršauta vena.

„Laimė, kad sužeistas gyvūnas neprarado sąmonės – kulkos perverta vieta užsitraukė, matyt, nuolat ją laižantis“, – tai, ką girdėjo iš veterinarų, perteikė I. Gricienė, dabar gyvūną gydyti kasdien atvežanti į Kretingoje, prie autobusų stoties, esančią veterinarijos kliniką. Čia perrišama žaizda, toliau lašinami vaistai. Klinikoje dirbančios Erika Žilinskaitė ir Loreta Norkutė pasidžiaugė bent tuo, kad, nors temperatūra ir laikosi pakilusi, Gripka po truputį sveiksta, ragauja maisto. „Žiūrėsim, kaip bus toliau. Kai sužeista koja pradės remti, turėsim įdėti į įtvarą“, – paklaustos apie prognozę, sakė jos.

Nausėdiškė gerai prisimena tą nelemtą šeštadienį, kai jos šunys Rudė ir Gripka prie sodybos esančio miško pusėn žaibo greitumu pasileido įkandin kieme pasirodžiusios ir eilinį kartą į vištas nusitaikiusios lapės. Vaikyti pūstauodeges vagišes visi Gricių šunys pratę, vieni iš kitų išmoksta. „Kitaip neatsiginame, lapės mums – gyva bėda, medžiotojai jas ignoruoja, matyt, šovinių gaila. Anksčiau laikėme žąsų, dabar turime pulką vištų. Daug esam praradę, patyrę nuostolių. Tik įeini iš lauko vidun, kad ir kavos atsigerti, – žiūrėk, jau ir nešasi, būna, po dvi išsyk pagriebusios“, – pasiguodė I. Gricienė. Anot jos, ūkininkai jaučiasi įvaryti į kampą: kuo kitu belieka verstis, pamiškėj gyvenant? Kiaulių laikyti nevalia dėl galimo maro, o paukščius štai išgalabija lapės.

Kas šovė į šunį, pašnekovės manymu, toli ieškoti nereikia – Rudei ir Gripkai iš kiemo išsivijus lapę, nuo miško pusės netrukus pasigirdo šūviai. Apie 11 valandą kaip tik ten medžiojo Vaineikių medžiotojų būrelis.

„Vargšei Gripkai kulkų yra kliuvę ir anksčiau. Prieš kurį laiką ji buvo sužeista į pilvą, bet nesunkiai, į veterinarus nesikreipėm, tada pati pagijo“, – prisiminė šeimininkė.

Irena Gricienė atviravo su nuo šernų pasėlius apsaugoti padedančiais medžiotojais norinti sugyventi taikiai, tačiau, moters manymu, kai kurie jų su ginklu elgiasi pernelyg neatsakingai.

Pirmininkas išsigynė

„Šiuokart pamačius, kad namo parbėga tik vienas persigandęs šuo, o miške girdėti buvo šūviai, taip pat nusmelkė negera mintis. Telefonu ėmiau skambinti tai vienam, tai kitam pažįstamam medžiotojui, klausinėti, kas kaip. Na, ir sužinojau, kad šūvį paleido pats būrelio pirmininkas Aivaras Vaizgėla!“ – pasakojo Irena.

Pirmininkas į jos skambutį atsiliepęs gerokai vėliau, vakare. Iš pradžių neigė šovęs, bet netrukus pratrūkęs: „Nu, ir gerai, o ko čia valkatauja palaidas?“

Moters nuomone, jei šuo būtų pašautas netyčia, – kas kita. Tai padaręs vyras ateitų, žmoniškai pasikalbėtų, tuo poelgiu nesididžiuotų. „Aš prašiau bent pasakyti, maždaug kurioje vietoje gyvūnas galbūt negyvas tįso. Nieko nepasakė. Po dviejų parų Gripka leisgyvė iki sodybos paršliaužė pati“, – sakė I. Gricienė.

Apie incidentą moteris yra pranešusi, kur tik galėjo: Kretingos aplinkos apsaugos agentūrai, Klaipėdos „Gyvosios gamtos“ inspekcijai, taip pat Kretingos rajono policijos komisariatui. Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas vakar naujienų neturėjo, patikino, kad įvykis užfiksuotas, duomenys renkami, aplinkybės tikslinamos.

Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta šioje istorijoje teigė matantis kaltes iš abiejų pusių – medžiotojas neteisus, jeigu į taikų šunį šovė, ūkininkė neteisi, kam augintinį paleido. Pagal Savivaldybėje patvirtintas naminių gyvūnų laikymo taisykles, šunys turį būti laikomi pririšti arba voljere, o pagal medžioklės ir miško lankymo taisykles – vedžiotis galima pririštus ant pavadėlio arba paleisti lakstyti, uždėjus antsnukį. Paklaustas apie moralinę reikalo pusę, agentūros vedėjas sutiko: nepateisinama. „Bet nei aš koks ekspertas, nei tyrėjas. Tiesa paaiškėti gali nebent kaltininkui prisipažinus arba įvykį mačiusiems liudininkams paliudijus“, – pridūrė jis.

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas pirmininkas A. Vaizgėla, ant kurio nausėdiškė meta šešėlį, išsigynė tą dieną medžioklėje dalyvavęs. „Nieko nežinau. Įdomu, kaip galėjau ką pašauti, jeigu manęs išvis ten nebuvo?“ – retoriškai paklausė jis.

„Pajūrio naujienos“