Prie Savivaldybės - gyvūnų mylėtojų protestas

Beglobių gyvūnų gynimo iniciatyvinės grupės vardu kalbėjusi Laima Laurinavičienė teigė, kad gyvūnų mylėtojai yra nusivylę miesto valdžia, nes esą ši leidžia žudyti sugautus sveikus beglobius gyvūnus.

„Lietuvoje vyksta protu nesuvokiami dalykai, pas mus žudomi benamiai gyvūnai. Tai nutylima. Nurodymas žudyti gyvūnus atsiranda savivaldybių lygmenyje, kai jos pasirašo gyvūnų gaudymo ir karantinavimo sutartis su tarnybomis, konkrečiai – su „uabais“.

Punktai dėl gyvūnų nužudymo po 14 dienų atsiranda sutartyse su savivaldybėmis, jas pasirašo administracijos direktoriai. Gyvūnai žudomi tūkstančiais ir tonomis vežami į Rietavo utilizavimo įmonę“, - tikino L. Laurinavičienė.

Pasak jos, benamius gyvūnus mieste surenkančios UAB „Nuaras“ patalpose buvę žmonės liudija matę tikrą siaubą.

„Nuare“ nuo 2013 m. iki pat šios dienos matėme visišką siaubą, kad gyvūnai, patekę į tą prieglaudą, tampa mirtininkais. Kam maitinti, girdyti, gydyti, rūpintis, jeigu gyvūnai yra pasmerkti mirti? Jie ten be vandens, be maisto, ankštuose narvuose, šaltose drėgnose patalpose. Ne kiekvienas žmogus gali ištverti tą siaubą. Gyvūnai ten žudomi badu, šalčiu ir ligomis. Pagrindinė tarnyba, galinti nustatyti pažeidimus, yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri, padariusi patikrinimus, teigia savo raštuose, kad pažeidimų nenustatyta. Bet mes pažeidimus matome, už mūsų visų pinigus yra žudomi gyvūnai“, - aiškino piketo iniciatorė.

Ji ne sykį akcentavo, kad „Savivaldybė daro didžiulį pažeidimą, kad pasirašo dėl gyvūnų gaudymo ir globos sutartį su pelno siekiančiais „uabais“, konkrečiai – „Nuaru“. Tai yra pelno siekianti bendrovė, kuri daro verslą iš gyvūnų skausmo, kančios ir mirties, nes ES direktyva yra tokia, kad gyvūnus globoti gali tik ne pelno siekiančios visuomeninės organizacijos.“ Esą Vilniuje ir Kaune gyvūnų gerove ir globa rūpinasi prie savivaldybių įsteigtos visuomeninės komisijos arba tarybos.

„Šito Klaipėdoje neturime, o neturime todėl, kad mūsų miesto valdžiai nerūpi gyvūnai“, - rėžė L. Laurinavičienė.

Protestuotojai teigė, kad vien Klaipėdos savivaldybė 2017 m. už kačių ir šunų gaudymą ir eutanaziją ir t. t. sumokėjo UAB „Nuaras“ apie 34 tūkst. eurų.

„Klaipėdos VMVT viršininkas spaudoje pateikia skaičius, kad 2017 m. į UAB „Nuaras“ įstaigą Kalnuvėnų kaime pateko 1 604 bešeimininkiai gyvūnai šunys, katės. 153 katės buvo sterilizuotos, liko gyvų metų pabaigoje apie 200 šunų ir kačių (iš jų 150 šunų ir 50 kačių). Taigi, kur dingo likusieji 1 251 gyvūnai?

Kai užklausiame konkrečiai Klaipėdos m. savivaldybės administracijos, kiek ir kur sugauta 2017 m. Klaipėdos m. gyvūnų, kur, kiek ir kada paleidžiamos sterilizuotos katės, atsakymo išvis į šiuos klausimus negauname. Vadinasi, labai patogu viską nutylėti visuomenei, kad aktyvūs gyvūnų mylėtojai nepatikrintų. Tada išaiškėtų, kad tos katės nebuvo sterilizuotos bei paleistos į savo kiemus.

Informacijos apie benamių gyvūnų likimą nerandame Klaipėdos, Alytaus savivaldybių, „Nuaro“, VMVT svetainėse. To nepasakysi apie Vilniaus “Grindą”, kuri skelbia visuomenei ataskaitą apie sugautus gyvūnus savo svetainėje. Visos gyvūnų karantinavimo įstaigos po devyniais užraktais laiko paslaptyje savo veiklą. Visuomenė negali laisvai, darbo metu ir savaitgalį patekti į šias įstaigas ir savo akimis pamatyti bei užfiksuoti, kaip yra globojami gyvūnai už jos sumokėtus pinigus“, - kviesdami į protestą rašė piketuotojai.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, kad "Nuaro" veikla yra kontroliuojama, tačiau po šio piketo tam bus skirta daugiau dėmesio.