Padėkime paukščiams

Anot G.Riaubos, ankstyva pagalba paukščius gali suklaidinti, pakeisti jų elgesį. Kai kurios migruojančios paukščių rūšys dėl to lieka žiemoti vasarojimo vietose ir tampa priklausomos nuo žmonių. Ankstyvu lesinimu daugiausia kenkiama vandens paukščiams. Žmonės juos skatina nesiieškoti netolimų neužšąlančių tvenkinių, kur jie gali susirasti natūralaus maisto. Vietas, kur gaudavo maisto, įsidėmi ne tik didieji, bet ir mažieji sparnuočiai. Paukšteliai pagalbos ieško kaimo sodybose, bet sukiojasi ir apie daugiabučius mieste, ypač kur arti yra tankialajų medžių - eglių, kėnių. Juose paukšteliai randa užuovėją pernakvoti, o maisto laukia iš gyventojų. „Jei pirmame aukšte yra lesyklų, į penktą aukštą paukščiai neskris. Vilioti aukštai skristi paukščių nė nereikėtų. Viena, aukščiau skraidydami jie išeikvoja daugiau energijos, kita - jiems tyko daugiau pavojų. Pakabinus balkone lesyklą, reikėtų šalia pakabinti ir medžio šaką, ant kurios paukščiai galėtų nutūpti ir palaukti, kol ateis jų eilė. Pirmiausia maistu apsirūpina stipresni. Sodyboje galima įrengti ne vieną paukščių valgyklą. Tik reikėtų jas rengti taip, kad paukščiai iš toliau pamatytų jų tykančius plėšrūnus“, - pataria gamtininkas. Anot ornitologų draugijos atstovo, kuo daugiau lesyklų, tuo paukščiai turi didesnį pasirinkimą ir yra saugesni. Jeigu prie vienos suskristų daug paukščių, jie greičiau atkreiptų plėšriųjų paukščių akį.

Anot biologo, žmonių globojamos paukščių veislės yra vietinės. Iš šiaurės atskrendantys paukščiai lesyklose paprastai nesimaitina. Ryškiausias šiaurės svečias yra svirbelis. Lesyklose daugiausia lankosi kelių rūšių zylės, žvirbliai, gali atskristi bukučių, genių. Kaimuose pagalbos tikisi startos. Šie paukščiai natūraliai maitinasi įvairių piktžolių sėklomis, renka jas nuo žemės ir skrenda tik prie atvirose vietose įrengto „stalo“. Norint startoms padėti, gana paberti šieno pabirų, kur šie paukščiukai randa įvairių grūdelių, sėklų. Miestiečiai šieno pabiromis startų negali palepinti, tad tiks smulkios kruopos - soros, sezamų sėklos, skaldyti grūdai. Grūdais mielai maitinasi žvirbliai, kiti smulkūs paukšteliai. Su keliomis rūšimis zylių gali atskristi bukučių. Gyvenant ne daugiau kaip per kilometrą nuo parko, miško, sulaukiama genių. Mieste gali gyventi kelios jų rūšys. „Tinkamiausias patiekalas ant paukščių stalo - lašiniai, saulėgrąžų sėklos, įvairios skaldytos kruopos. Zylės taip pat parenka kruopų trupinių, bet kruopos nėra jų pagrindinis maistas. Jeigu duonoje būna grūdų, zylės palesinėja, kaip ir žvirbliai paknebena lašinį. Kuo maistas įvairesnis, tuo paukščiams didesnis pasirinkimas. Smulkintos tradicinės daržovės, įmaišius nesmulkintų grūdų, labiau tinka vandens paukščiams“, - paukščių davinį aiškino G.Riauba. Parduotuvėse žiemą galima rasti vadinamojo paukščių pyrago - riebaus lesalo. Kas netingi, ne blogesnį patiekalą paukščių stalui gali pagaminti patys. Reikia išlydyti nesūdytų gyvulinės kilmės riebalų, įmaišyti kruopų, miltų. Tiek, kad sustingus taukams susidarytų kieta masė. „Pyragą“ galima pagardinti įvairiomis sėklomis, gliaudytais riešutais, razinomis. Sumaišius sukrėsti į plastikinį tinklelį ir pakabinti. Paukščiams netinka sūrūs ir labai saldūs produktai (tarkim, gardaus pyrago trupiniai). Jiems paruoštą vaišių stalą sparnuočiai apninka rytą, prašvitus, ir artėjant vakarui, kad pasikrautų energijos prieš šaltą naktį. Kuo šaltesnis oras, tuo paukščiams reikia daugiau energijos.

„Kiek paukščių žūva per žiemą, statistikos nėra, bet netenkame nemažai. Tarkim, zylių pora per šiltąjį metų laikotarpį išveda dvi vadas - po 7-8, kartais - 10 paukštukų, bet pavasarį jų perėjimo teritorijoje populiacija nepadvigubėja. Tai reiškia, kad perteklius per žiemą žūva. Lesinimu populiacijos nepadidiname, bet padedame išgyventi didžiajai daliai paukščių“, - aiškino ornitologas G.Riauba.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"