Nuostabiausi ir mieliausi 2014 metų gyvūnai

10. Beždžionėlės

Dešimtą vietą sąraše užėmė beždžionėlės, kurių galima pamatyti vakariniuose Brazilijos atogražų miškų regionuose, - tai marmozetės, sugebančios mokytis įvairiausių dalykų stebėdamos filmuotą medžiagą (pavyzdžiui, kaip atidaryti konteinerius). Marmozečių gentyje yra 18 rūšių, skirstomų į 3 pogentes. Pačios mieliausios - nykštukinės marmozetės, jau auginamos ir namų sąlygomis. Šie mažyčiai padarėliai, didumo sulig obuoliu (14-16 cm ilgio, iki 130 g svorio), jau laikomi ir namuose. Sakoma, kad jos greitai pripranta prie žmogaus ir nėra reiklios. Gerai prižiūrimos gali gyventi iki 20 metų.

9. Šunys

Devintoje vietoje - šunys. Jie, pasirodo, renkasi, kur pasituštinti, atsižvelgdami į Žemės magnetinius laukus. 2014 metais čekų ir vokiečių mokslininkai, stebėję septynias dešimtis 37-ių veislių šunų, nustatė, kad keturkojai turi savotišką vidinį kompasą ir lengvinasi atsisukę į šiaurės arba pietų ašis - visu kūnu lygiuodami pagal šiaurės-pietų magnetines linijas.

Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale "Frontiers in Zoology", dar kartą paliudija, jog gyvūnai jaučia Žemės geomagnetinį lauką ir pagal jį koordinuoja savo elgesį.

8. Aštuonkojai

Aštuntoji vieta atiteko aštuonkojams su dramblio ausimis, kurios joms padeda plaukti. Šie keisti jūrų gyviai labiau panašūs į drambliuką Dumbo iš Volto Disnėjaus filmuko, tad mokslininkai juos ir praminė "Gelmių Dumbo". Keisti padarai gyvena jūrų gelmėse - iki 7 km gylyje, nors paprastai aštuonkojai plaukioja 0,1-5 km gylyje. Gelmių Dumbo plevena padugne ir minta kirmėlėmis bei dvigeldžiais moliuskais.

7. Varlės

Septintoje vietoje - indiškosios šokančios varlytės. 2014 m. Indijoje buvo aptikta 14 naujų varlių rūšių. Mokslininkai pastebėjo, kad keleto iš šių rūšių vyriškosios lyties atstovai, norėdami patikti rūšies "moterims", imdavo šokti.

6. Driežai

Šeštoje vietoje nuostabiausių 2014 m. gyvūnų sąraše atsidūrė Karibų driežai. Paaiškėjo, kad jie sugeba keliauti iš salos į salą ir netgi per visą pasaulį pasislėpę krovininiuose laivuose.

5. Robotukai

Penktoje vietoje atsidūrė ne gyvūnai, bet juos pamėgdžiojantys monetos dydžio robotukai. Jie gali bendrauti kaip gentis, atkurti vaizdą pagal principus, analogiškus tiems, kuriais naudojasi skruzdėlės ir bitės. Rinkdamiesi kelią, kad nenukryptų nuo savo trajektorijos per labirintą, robotai imituoja vabzdžių elgesį.

4. Sakiai

Ketvirtąją vietą užima sakiai, primatų genties atstovai. Jie paplitę šiaurinėje ir centrinėje Pietų Amerikos dalyje, nuo pietų Kolumbijos per Peru iki šiaurinės Bolivijos ir centrinės Brazilijos dalies.

2014 m. Amazonėje buvo atrastos keturios naujos sakių rūšys.

3. Šokliavoriai

Trečioji vieta atiteko išverstakiams vorams, kuriuos užfiksavo jaunas fotografas Nojus Fremas Švarcas (Noah Fram-Schwartz) ir "Nikon Small World" konkurse laimėjo trečiąją vietą.

Šokliavoriais šie gyviai vadinami todėl, kad jie labai judrūs ir greiti. Tinklų nerezga, auką gaudo prisėlinę ir užšokę ant jos. Tiesa, prieš šokdami nusitiesia apsauginį siūlą ir jį pritvirtina prie žemės. Šis siūlas padeda staigiai atsitraukiti, jei voras negali įveikti didesnio grobio, taip pat padeda sulaikyti skrendantį vabzdį (kad šis nenuskristų su visu voru) arba tiesiog grįžti į pradinę padėtį, jei šuolis buvo nesėkmingas. Šokliavorių aukomis tampa drugiai, musės, net bitės ir kiti vorai.

Šokliavoriai išsiskiria ir žavingomis didžiulėmis priekinėmis vidurinėmis akimis. Jas vorai gali vartyti kaip nori: į viršų, į apačią, sukti ratu...

Be to, šiai šeimai būdingi poravimosi šokiai.

2. Pingvinas-robotas

Antroje vietoje - pingvinas-robotas, galintis bendrauti su tikrais pingvinais. Mokslininkai nustatė, kad tokie robotai kelia kur kas mažiau streso gyvūnams nei žmonės. Tyrimas parodė, kad pingvino širdies plakimas padažnėja maždaug 35 tvinksniais per minutę, kai į jį kreipiasi žmogus, ir tik 24 tvinksnių per minutę - kai prie jo priartėja robotas. Kaip reaguoja pingvinai į robotą, galima pamatyti www.youtube.com.

1. Koalos

Ir galiausiai pirmąja vieta apdovanotos koalos. Už tai, kad jos taip meiliai apkabina medžius... 2014 m. mokslininkams pavyko sužinoti, kodėl koaloms taip patinka tai daryti. Nustatyta, kad jos pasirenka vėsiausią medžio vietą ir prisispaudžia prie jos, kad galėtų atsigaivinti ir jaukiai nusnausti.