Mokykitės iš kačių

"Mielas katinas Barsas. Mėgsta šildytis saulutėje, saldžiai pamiegoti ir užkrimsti "Kitekat", - kukliai prisistato pūkuotas gyvūnas savo puslapyje socialiniame tinkle. Jo "kolega" Murzius taip nurodo savo interesus: "Miau, miau, miau!" "Tu nuostabus!" - žavisi Murziaus nuotraukomis virtualūs draugai.

"Manau, kad pranešimus ir komentarus, kuriuos rašome katėms, iš tiesų skiriame savo pačių "katiniškajai daliai", - samprotauja psichoanalitikė Virdžini Megle (Virginie Meggle), rašanti tinklaraštį savo katės Šanel vardu. - Juk visa tai būdinga ir žmogui - komforto siekis, noras patirti malonumą... Šanel puslapyje aš jaučiuosi tūkstantį kartų laisvesnė nei savajame: mano katė užkrečia mane gyvenimiška energija ir optimizmu, ir aš liaujuosi galvojusi apie blogus dalykus."

Jeigu jūsų viduje iš tiesų gyvena katiniškos prigimties būtybė, jos vidinį balsą išgirstate nuolat, kai susikertate su išorės pasauliu. "Jūs negalite elgtis su manimi kaip panorėję", - pareiškia šis balsas.

Kiekvienas iš mūsų kartais jaučiame turį laukinio, neprijaukinto gyvūno pradą. Gal būtent dėl šio bruožo, būdingo visiems kačių šeimos atstovams (jeigu katę ir galima išmokyti kokių nors triukų, tai tik tų, kurie patiks jai pačiai), taip pat dėl naktinio būdravimo šiems gyvūnams priskiriami magiški gebėjimai, nepavaldūs žmonėms.

Iš tiesų katės mums tarsi sako: "Leisk sau nepaklusti taisyklėms, veik, kaip nori pats, nes nėra nieko graudesnio už konformizmą."

Jos visada ir nepaisant nieko elgiasi savaip: kai šimtąjį kartą nuvysite katę nuo stalo, ji atkakliai užšoks atgal - ir taip elgsis tol, kol jums pabos ją mokyti gerų manierų.

Kantrybės mokytojos

Katės mums teikia išminties pamokas. Jeigu šis padaras nemiega, nežaidžia, nesivaiko savo uodegos ir nelaksto po kambarį 150 km per valandą greičiu, veikiausiai jis sustingęs sėdi ant palangės ir medituoja.

Jeigu atmesime kasdienius šėlsmo priepuolius (kurie dažniausiai pasitaiko paėdus), likusį laiką iš kačių galima mokytis fantastiškos savitvardos ir begalinės kantrybės. Pakanka stebėti, kaip susitelkusios jos taikosi į kokį nors paukštelį...

Katės pasižymi ir nepaprastu išlikimo instinktu. Tarsi akrobatės, jos ramiai sau vaikšto balkono turėklais nė kiek nebijodamos nukristi. Žinoma, kartais nutinka nelaimė, bet paprastai net krisdamos iš didelio aukščio jos spėja "persiorientuoti" ir saugiai nusileisti ant visų keturių letenų.

Meilės mokytojos

Daugybė asmeninės sėkmės trenerių siūlo savo pagalbą vienišoms širdims... O gal pakanka pasitikėti mylima kate, kad perprastum meilės mokslo ir meno paslaptis?

Kaip ir žmonės, jos labai priklausomos nuo meilės, kurią jaučia pačios ir kurią gauna iš mūsų.

"Blogiausias jausmas šioms būtybėms yra abejingumas, - sako V. Megle. - Lygiai taip pat yra ir su tėvų bei vaikų santykiais. Šanel nuolat man primena, kad nėra meilės be pagarbos kito poreikiams. Tai padeda man dirbti psichoanalitiko darbą, kuriame neleistina primesti savo valios kitam žmogui ir draudžiama jį vertinti kaip objektą."

Sprendžiant iš kačių šeimininkų pasakojimų, jos keičia mūsų moralines savybes. Pirmiausiai - didina atsakomybės jausmą. Kad ir kokia būtų mūsų nuotaika ir savijauta, vis tiek pasirūpinsime, kad gyvūnas turėtų maisto, kad jo tualetas būtų švarus ir pan. Kartais žmonės net mirti sau neleidžia todėl, kad "nebus kam pasirūpinti kate..."

Savižinos ekspertai

Švelnusis dzen mokytojas dar yra ir puikus veidrodis, atspindintis mūsų neurozes. Jas atpažinti - pirmas žingsnis į pagijimą.

"Negaliu palikti savo katės vienos - niekur neinu iš namų, nes man atrodo, kad jai kas nors atsitiks... Tai mane paskatino savo nerimą aptarti su psichologu, - pasakoja viena katės šeimininkė. - Su jos pagalba supratau, kad iš tiesų, žiūrėdama į katę, matau save: prisimenu, kaip vaikystėje nerimaudavau, kai mama išeidavo į darbą."

"Mano katė labai mažai ėdė, - pasakoja kita gyvūnų mylėtoja, - tai sužadino prisiminimus apie gyvenimo periodą, kai sirgau anoreksija. Jaudinausi, kad ji neturi apetito, nes maniau, jog jaučiasi vieniša. Kalbėjausi su ja kaip su vaiku, kad parodyčiau, kaip ją myliu. Vieną dieną lioviausi įkalbinėjusi - ir ji pradėjo ėsti pati. Tada supratau, kad tikriausiai mano įkyrus rūpestis ją apsunkino."

Geros savijautos mokytojos

Švelniakailės būtybės savo šeimininkams padeda rūpintis ir fizine sveikata. Yra žinoma, jog glostomos katės murkimas mažina kraujo spaudimą, ramina, padeda kovoti su nemiga.

Galiausiai V. Migle siūlo pasimokyti iš kačių tylos. "Kai jaučiu, kad tarp mūsų su Šanel atsiranda dvasinis kontaktas, tai pakylėja mane virš žemės. Šis nebylus ryšys man primena, jog svarbiausiuose dalykuose mes apsieiname be žodžių."

Tikras katinas

"Tikras katinas niekada nepakęs kaspino ant savo sprando. Jis nebėgios paskui visokius skambaliukus ir nesegės antkaklio. Nors kartais jį galima pamatyti su lėlės apdarais, tikras katinas, kad ir kaip jį aprengtum, sėdės šaltu "veidu", o tuo metu jo smegenys karštligiškai tyrinės aplinką ir matuos atstumą, kad po minutės staigiu šuoliu kaip kulka išlėktų iš lėlės vežimėlio, išsinertų iš suknelės ar kepurytės.

Tikras katinas - ne tik dvasiškai subalansuotas. Ir ne tik neurastenikas. Jis subalansuotas neurastenikas - visai kaip žmogus.

Tikras katinas net iš paties tolimiausio buto kampo išgirs, kad virtuvėje kažkas atidarė šaldytuvą.

Tikras katinas stengsis nugyventi savo gyvenimą taikiai - kad žmonės kuo mažiau kištųsi į jo gyvenimą. Tuo tikri katinai labai panašūs į tikrus žmones."

Iš Terio Pračeto (Terry Pratchett) knygos "The Unadulterated Cat".

Parengė Aras Masiulis