Kas trukdo laikytis šunų vedžiojimo taisyklių?

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sako, kad uostamiestyje jau kuris laikas leidžiama ekskrementus mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nes prie kiekvienos pievutės dėžės nepastatyti.

- Pone Dūda, trečiadienį Klaipėdoje rengėte spaudos konferenciją dėl konkretaus atvejo, kai žmonės skundėsi dėl šunų savininkų. Koks tai atvejis?

- Atvejis toks, kad vienoje gražioje pievelėje žmonės pradėjo vedžioti šunis. Yra pas mus dabar seniūnaičiai. Seniūnaitis pastebėjo, kad toje pievelėje vedžioti šunų nevalia. Pasirodo, ten yra kapinės – jos dabar nenaudojamos, ten įrengtas tik memorialas ir žalia pieva. Seniūnaitis paprašė pastatyti ten ženklą, kad šunis vedžioti draudžiama. Mes tą padarėme, bet po vienos nakties tas ženklas buvo rastas uždažytas dažais. Kilo nepasitenkinimas. Seniūnaitis vėl kreipėsi į savivaldybę, prašo spręsti tą klausimą.

- Ponia Butrimova, ar ne per mažai miestuose vietų, kur galima vedžioti šunis?

- Be abejo, per mažai. Turbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl šunų šeimininkai nusižengia priimtoms šunų laikymo taisyklėmis. Galbūt žmogus ir norėtų laikytis visų taisyklių ir vedžioti šunis jiems leistose vietose, bet jų yra katastrofiškai mažai.

- Pone Dūda, kaip Jūs Klaipėdoje sprendžiate šią problemą?

- Klaipėdoje iš viso yra 29 vietos, kuriose įrengtos ekskrementų surinkimo dėžės, yra įrengtos keturios šunų vedžiojimo aikštelės. Taip pat mes nedraudžiame atsikratyti tų ekskrementų kartu su komunalinėmis atliekomis. Mes esame padarę tokią išlygą, kadangi geriau jau į komunalinių atliekų konteinerį negu pievelėje.

- Bet tą ne visi miestai leidžia?

- Tikriausiai.

- Ponia Butrimova, dėl dėžių ekskrementams – trūksta jų?

- Be abejo, kiekviename mieste trūksta. Pas jus Kaune ypatingai. Ir negalima mesti į bendras komunalinių atliekų dėžės. Gal tikrai žmonės labiau laikytųsi šunų vedžiojimo taisyklių, jei nebūtų taip sudėtinga atsikratyti tais natūraliais produktais.

- O Jūs kreipėtės į Kauno savivaldybę dėl leidimo mesti į bendrą šiukšliadėžę?

- Taip, aš manau, tai labai priklauso nuo miesto savivaldybės. Bet Kaune nelabai myli šuniukus.

- Pone Dūda, kodėl Jūs leidote ir kiek ilgai jau galima mesti ekskrementus į bendrą šiukšlių dėžę?

- Jau antri treti metai. Mes tiesiog pastebėjome, kad pievelės užterštos, ir prie kiekvienos pievelės ekskrementų dėžutės nepastatyti, gaunasi labai didelis tinklas mieste. Tiesiog gyvenimas rodo, ką reikia daryti, kad problema būtų išspręsta.

- Pone Butrimova, kaip vertinate šunų vedžiojimo kultūrą – gal ji gerėja pas mus?

- Manau, kad mus dar labai trūksta šitos kultūros. Jeigu šuniukų savininkai būtų tvarkingesni, laikytųsi taisyklių, galbūt mes, kinologai, neturėtume tiek priešų iš aplinkinių. Nors padėtis, manau, gerėja. Jeigu pasižiūrėtume, kaip vyksta parodos, tai vis daugiau šunų savininkų turi maišelius (nors jų visada būna parodose ir galima pasiimti laisvai) ir susirenka šunų paliktas „dovanėles“. Bet toli gražu ne visi. Norėtųsi dar didesnio mūsų žmonių sąmoningumo.

- Pone Dūda, o kokia situacija su šunų vedžiojimo kultūra Klaipėdoje?

- Bendrai paėmus, gerėja. Šiandien teko kalbėti ir su kolegomis, kurie taip pat tais reikalais užsiima. Jie jau dažniau pastebi žmones, kurie vaikščioja su maišeliais, renka tuos ekskrementus. Pas mus savivaldybėje yra Viešosios tvarkos skyrius, kuris 1–2 kartus per savaitę važiuoja į atskirus rajonus ir dirba profilaktinį, aiškinamąjį darbą, kaip reikia su šuniukais elgtis lauke. Žmonėms tiesiog primenama, kad čia rimtas dalykas, tai nėra kažkoks išsigalvojimas. Tas duoda teigiamų rezultatų, bet dar yra kur tobulėti.