Karantinas padėjo keturkojams rasti namus

Karantino metu "Nuaras" buvo kone vienintelė gyvūnų prieglauda, kuri įsileido lankytojus ir leido žmonėms išsirinkti gyvūną, laikantis visų saugumo reikalavimų. Prieglaudos patalpos yra išdėstytos taip, kad be sunkumų galima apžiūrėti gyvūnus ir būnant lauke.

"Žinoma, karantino metu galėjome neįsileisti žmonių, tačiau buvo priimtas sprendimas, kad vis dėlto galima. Šuniukus ar kačiukus viduje buvo įmanoma pamatyti per vitrininius langus stovint lauke, neįsileidžiant žmonių į vidines patalpas", - paaiškino gyvūnų prieglaudos "Nuaras" administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Šiuo metu prieglaudoje yra 75 šunys ir 52 katės. Pasak administratorės, prieglauda padovanojo daug augintinių.

MARKIS. Naujokas atklydo pas žmones, o neatsiradus šeimininkams atsidūrė prieglaudoje. Prieglaudoje jau 3 mėnesius.

REDIS. Atiduotas iš namų, buvo labai liūdnas ir piktas ant viso pasaulio. Tačiau nuo šiol jį lanko žmonės, todėl į jo akis vėl grįžta džiaugsmas. Jis labai prieraišus, tad likęs vienas "verkia".

MEŠKIS. Rastas klaidžiojantis kaime prie sodybos. Globos namuose yra jau seniai.

MERFIS. Jau seniai gyvena globos namuose. Visada aploja einančius žmones, todėl globos namų lankytojai praleidžia jį pro akis, nes jis nemeilikauja. Gabrielės MALŪKAITĖS nuotr.

"Karantinas buvo toks laikotarpis, kai visi buvo namuose, apmąstė savo rutiną ir pagalvojo, gal reikia augintinio - šuniuko ar kačiuko. Buvo toks laikotarpis, kai žmonės galėjo apsispręsti pasiimti augintinį namo", - apmąstymais pasidalijo G. Liutkuvienė.

Įdomu yra tai, kad karantino metu nė vienas gyvūnas atgal į globos namus negrįžo.

"Žmonės turėjo laiko apsiprasti su gyvūnu, perprasti gyvūno asmenybę ir charakterį, suplanuoti dienotvarkę: kada išvedamas į lauką, kada pamaitinamas. Dažniausiai, kai žmogus vien dirba, gyvūnui laiko nelieka. O karantino metu laiko atsirado daugiau, jį galėjo skirti susigyvenimui su priglaustu gyvūnu", - sakė G. Liutkuvienė.

Įprastai žmonės nori priglausti kuo jaunesnį gyvūną, bet per karantiną žmonės buvo supratingi - ėmė ir senjorus.

"Dažniausiai senjoras būna užmirštas ir į jį visai dėmesio nekreipia. Šiuo atveju buvo žmonių, kurie norėjo vyresnio amžiaus, 8-9 metų, šunų. Kai žmogus turi laiko pagalvoti, jis supranta, kad devyneri metai nėra kažkas tokio. Suteiki gyvūnui džiaugsmą ir šilumą, o gyvūnas tau atsilygina", - pasidžiaugė G. Liutkuvienė.

Šiais metais globos namai turėjo tik vieną šuniukų vadą, kuri greitai buvo padovanota. Pasak globos namų "Nuaras" administratorės, tai rodo, kad žmonės dažniau sterilizuoja savo auginamas kalytes. Taip pat G. Liutkuvienė norėjo pasidžiaugti ir pavykusia "Pagauk-sterilizuok-paleisk" (PSP) programa.

"Pirmus metus, kai pradėjome dirbti, buvo tuntais kačiukų, o dabar ketvirtus metus 30-40 proc. mažiau renkasi kačių. PSP programa duoda naudą, taip pat ir kitos organizacijos prisideda prie programos vykdymo", - sakė G. Liutkuvienė.