Kai iškreipta meilė gyvūnams virsta kankinimu

Dangstosi Dievo vardu

Minėtojo buto, pažymėto 35-uoju numeriu, savininkas Jonas Vadeikis, anot kaimynų, sako, jog gyvūnai gimę kentėti, ir, atrodo, galvoja, jog jo pareiga - sukelti jiems kančią. Jo žmona Zosė - bent jau šiuo vardu į ją kreipiasi žmonės, dirbanti vienos miesto ligoninės laborante, sudrausminta kaimynų, šaukiasi Dievo, meldžiasi ir verkšlena, kad bandė gyvūnus kam nors atiduoti, tačiau niekas nepaėmė. Ji neva stebisi, kad kaimynams gali trukdyti alkanų šunų rietenų sukeltas triukšmas - esą nekalti gyvūnėliai niekam neturėtų užkliūti.

SAKĖ NETIESĄ. Ponas Jonas, kai paskambinome į duris, patikino nelaikantis nė vieno gyvūno, nors jo bute lojo šuo.

Pasak kaimynų, šunys į lauką išvedami jau sutemus, gali būti, kad vedžiojami ne visi. Tie, kurie išbėga į koridorių, kelia koją ir šlapinasi ant sienų bei durų.

Patys suvalgė šunų ėdalą?

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) "Šatrija" pirmininkė Inesa Adakauskienė daugelį mėnesių mėgina gražiuoju įkalbėti šiuos gyventojus atiduoti gyvūnus į prieglaudą, tačiau jai tai nepavyksta.

"Šunys staugia anksti rytą, vėliau - po pietų, vėlų vakarą. Neįsivaizduoju, kiek gyvūnų kankinasi. Šunys ir katės yra nekastruoti, veisiasi, o kur deda šuniukus, niekas nežino. Man irgi gaila šunų, aš suprasčiau, jeigu tie žmonės priglaustų vieną šunelį, bet jų prisinešti į tokį mažą butą reikia su protu.

Smarvė 35-ajame bute yra "nesvietiška", dabar ji pasklido nuo pirmo iki penkto aukšto, kai gyvūnų šeimininkai eina pro šalį, kvapas sklinda ir nuo jų. Langus turime laikyti uždarytus. Kartą genėjau medžius aplink namą, ir iš to buto išbėgo kačiukas, daviau jam kačių guliašo - suėdė su visa pakuote. Kačiuko pilvelis buvo prikepęs prie nugarkaulio, kai pamačiau tokį apgailėtiną padarą, man net rankos nusviro", - pasakojo bendrijos pirmininkė.

Kita kaimynė sakė, jog kai ji atnešė sauso maisto gyvūnams, o jų šeimininkai neva prasitarė pagaliau patys sočiai pavalgę.

Gyvūnų šeimininkai į butą nieko neįsileidžia. Bendrijos pirmininkė surinko apie 20 gyventojų parašų ir ketina įteikti oficialų raštą policijos pareigūnams, kad šie išvežtų nuskriaustuosius į gyvūnų prieglaudą.

Beje, kai kurie kaimynai nesutiko pasirašyti, nes ponia Zosė maloniai bendrauja, yra pamaldi, kitų akivaizdoje glosto savo šunis ir graudžiai prašo nesikišti.

Padidėjęs globos instinktas

"Dažniausiai gyvūnus netinkamai laiko žmonės, turintys stiprų globos refleksą arba instinktą. Tai žmonės - angelai", - su ironija sakė Klaipėdos gyvūnų globos namų "5 pėdutės" įkūrėja, veterinarijos gydytoja Rita Ilgūnė.

Ji papasakojo dvi tipiškas istorijas. Vienas pensininkas, gyvenantis Rumpiškės gatvėje, pasiėmė iš gatvės kalytę su šunelių vada, o šiems sulaukus keturių mėnesių, patelė ir vėl atsivedė palikuonių. Žmogus būrį šuniukų vedžiodavo tik naktį, kad kaimynai nežinotų, kiek jis jų turi. Šunys kaukdavo dienomis, pradėjo smirdėti koridoriai, ir neapsikentę kaimynai pranešė UAB "Aumura" darbuotojams, kurie iš šeimininko paėmė devynis šunis. Šie bijojo žmonių, nebuvo "socialūs". Šeimininkas išprašė specialistų, kad paliktų bent vieną kalytę, o vėliau atėjo į prieglaudą ir reikalavo jam sugrąžinti visus, nors prisipažino, kad visą pensiją išleidžia gyvūnų maitinimui.

Šilutės plente gyvenanti senjora laikė tuntą kačių, ir, kai jos kaimynų prašymu apsilankė gyvūnų globos tarnyba su policijos pareigūnu, jie išvydo siaubingą vaizdą. Kambaryje, nukrautame rakandais ir stiklainiais, buvo siauras takelis, nusėtas kačių išmatomis. Močiutė sakė, kad natūralu, jog kačiukai atlieka gamtinius reikalus. Tuomet iš jos buvo paimti gyvūnai, paliktos dvi katės, tačiau šiais metais ji vėl jau turi dešimt ar dvylika kačių.

"Paskutiniu metu negavome pranešimų apie kankinamus gyvūnus. Žinia, tie žmonės, kurie nori jais atsikratyti, ir nenori naikinti, išveža gyvūnus ir palieka soduose. Tai populiariausias ir lengviausias atsikratymo būdas", - sakė veterinarijos gydytoja.

Stengiasi patekti į butą

"Paskutiniu metu negavome gyventojų skundų dėl gyvūnų laikymo namuose taisyklių pažeidimų. Žmonės skundėsi dėl to, kad jų kaimynai šeria benamius katinus ir kieme sukalė būdą. Toks laikymas neprieštarauja miesto tarybos nustatytoms taisyklėms. O kiti skundai apie neva netinkamą, žiaurų elgesį su gyvūnais, juos patikrinus, nepasitvirtino", - sakė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas.

"Kai gauname raštišką skundą dėl netinkamos gyvūnų priežiūros, mėginame patekti į nurodytą butą. Jeigu neįmanoma patekti vidun, kviečiamės apylinkės inspektorių, kartais, sužinoję faktą, kad bute laikoma daug gyvūnų, kviečiamės "Aumuros" darbuotojus. Daug žmonių įsijungia į šį procesą, taip pat dalyvauja ir namo administratorius. Jeigu laikantieji gyvūnus neįsileistų net policijos pareigūno, rūpintumės gauti prokuroro sankciją.

Tačiau iš pradžių mes gyvūnų savininkams rašome įspėjamuosius raštus, dar nėra buvę, kad nusiųstume raginimą sumokėti baudą nesusitikę su jais. Su tokiais žmonėmis, kurie laiko labai daug kačių, yra daug vargo, bet kad gyvūnus marintų badu, dar nesu girdėjusi", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Salomėja Razutienė, prisipažinusi pirmą kartą girdinti apie situaciją Paryžiaus Komunos gatvėje.

Ji patarė badu marinamų gyvūnų šeimininkų kaimynams įteikti raštišką skundą savivaldybės administracijos direktoriui.

"Turi teisę veržtis jėga"

Albinas STRUMYLA, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas ryšiams su visuomene

Pirmiausia nereikėtų į krūvą suplakti dviejų reiškinių. Iš buto sklindanti smarvė nėra nusikaltimas. Jeigu yra neginčijamų įrodymų, kad gyvūnai kankinami, kilo pavojus jų sveikatai ir gyvybei - tai yra nusikaltimo požymiai, ir Baudžiamajame kodekse yra numatyta bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Gyventojai gali iš karto kreiptis pagalbos į savivaldybės administraciją, o jei šios atstovai neįleidžiami, kreipiamasi į apylinkės inspektorių, o pareigūnai, gavę kratos orderį, turi teisę ir duris išlaužti, veržtis jėga.

Skaičiai

Klaipėdoje į gyvūnų prieglaudą pernai žmonės atidavė 155 gyvūnus, neskaičiuojant surinktų gatvėse, o naujus šeimininkus rado 173 gyvūnai. Pasak Ritos Ilgūnės, benames kates laikas nuo laiko sugaudomos ir kastruojamos, vėliau sugrąžinamos į vietą, iš kurios jos buvo paimtos. Tuo užsiima tik viena veterinarijos klinika "Aumura", o pernai tokių savanorių buvo keturių klinikų gydytojai. Savivaldybė šio projekto neremia, benamių gyvūnų sterilizavimo akcijų neberengia.