Į užsienį keliaujantis katinas kelionei turi ruoštis prieš keturis mėnesius

Rugsėjo 28-ąją minimą Pasaulinę pasiutligės dieną Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) perspėja, kad gyvūnus kelionei į užsienį reikia pradėti ruošti prieš keturis mėnesius.

Pasak NMVRVI Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos Ingridos Jacevičienės, svarbiausia, kad vežami gyvūnai augintiniai būtų sveiki, be klinikinių požymių. Gyvūnai turi būti identifikuoti, paskiepyti nuo pasiutligės, ir augintinio savininkas privalo turėti gyvūno augintinio pasą.

Lietuvoje identifikuoti gyvūnus ir išduoti jiems pasus gali veterinarijos gydytojai, dirbantys veterinarijos gydyklose. Europos Sąjungoje (ES) gyvūno augintinio pasas pripažįstamas visose ES valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje, Vatikane, San Marine ir kt.

Jeigu gyvūnas vežamas į trečiąsias šalis arba išvežamas iš jų, be ES gyvūno augintinio paso, privaloma turėti valstybinio veterinarijos gydytojo išduotą sertifikatą.

Gyvūnai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą nuo šių metų liepos 3 d. turi būti identifikuoti tik poodine mikroschema. Kiti, kurie prieš tai buvo identifikuoti tatuiruote ir turi tai patvirtinantį dokumentą, - iš naujo identifikuoti poodine mikroschema nereikia.

Tačiau, vykstant į tokias šalis, kaip: Švedija, Jungtinė Karalystė, Malta ir Airija, tatuiruotė nepripažįstama, todėl gyvūną reikės identifikuoti ir poodine mikroschema. Identifikavus gyvūną, išduodamas nustatytos formos ES augintinio pasas. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugumoje šalių vakcinacija nuo pasiutligės gyvūnui turi būti atliekama, kai jau yra įvesta poodinė mikroschema. Kitu atveju, vakcinacija bus negaliojanti ir reikės atlikti ją iš naujo.

Gyvūnai augintiniai - šunys, katės ir šeškai - turi būti paskiepyti (ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių ir ne vėliau kaip 30 dienų iki išvykimo) nuo pasiutligės. Atliekant pastovią kasmetinę revakcinaciją reikalavimai netaikomi dėl 30 dienų inkubacinio laikotarpio iki išvykimo. Be vakcinacijos, reikia atlikti ir dehelmintizaciją (kirmėlių šalinimą). Duomenys apie skiepus turi būti nurodyti augintinio pase.

Daugelyje ES valstybių vakcinacija nuo pasiutligės pripažįstama galiojanti tik tada, kai po skiepijimo būna praėję bent 30 dienų. Prieš išvykstant, būtinai reikia atlikti gyvūno kraujo tyrimus pasiutligės antikūnų titrui nustatyti. Gyvūnams tyrimą dėl pasiutligės antikūnų titro nustatymo galima atlikti praėjus bent 30 dienų po skiepų nuo pasiutligės, bet ne vėliau kaip trims mėnesiams iki jų išvežimo. Tačiau, atsižvelgiant į pasiutligės situaciją, kai kuriose valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Švedijoje) taikomi griežtesni gyvūnų įsivežimo reikalavimai. Pavyzdžiui, įvežant gyvūną augintinį į Švediją, kraujo tyrimus galima pateikti ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po paskutinio skiepo nuo pasiutligės.

Tyrimai dėl pasiutligės antikūnų nustatymo neutralizacijos metodu gali būti atliekami tik ES patvirtintose laboratorijose. Lietuvoje šie tyrimai yra mokami ir atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Paskiepytų nuo pasiutligės gyvūnų antikūnų titras turi būti bent 0,5 TV/ml (tarptautinių vienetų mililitre). Jeigu antikūnų titras yra mažesnis, gyvūną reikia paskiepyti pakartotinai ir praėjus 30 d. po skiepo tyrimą reikia atlikti dar kartą. Gyvūno pase turi būti nurodyti antikūnų titro duomenys.

Pernai NMVRVI atliko 1166 pasiutligės tyrimus, naminiams gyvūnams - 269, iš kurių 2 teigiami (šuo ir katė), laukiniams - 897, teigiami - 31 (4 kiaunės, 14 lapių, 13 mangutų).

Šiemet jau atlikti 593 pasiutligės tyrimai, naminiams gyvūnams - 130, iš jų 2 buvo teigiami (karvė ir šuo), laukiniams - 463, teigiami - 8 (3 lapės ir 5 mangutai).

Kasmet nuo pasiutligės miršta apie 55000 pasaulio gyventojų. 40 proc. sergančiųjų pasiutlige sudaro jaunesni kaip 15 metų vaikai. 99 proc. nuo pasiutligės mirusių žmonių šia liga užsikrečia įkandus pasiutlige sergantiems šunims.