Miesto teritorijoje tai daryti draudžiama - juos galima užkasti tik nuosavoje žemėje, o jos neturintiems yra numatytos kitos galimybės, kaip, netekus augintini, atsikratyti jo palaikų. Tačiau jomis pasinaudoja retas, tad galima tik spėlioti, kur dedami gyvūnų kūnai.
Laidoja kaip žmones
Viena tokia kapavietė neseniai atsirado parke tarp Statybininkų prospekto, I. Simonaitytės ir Smiltelės gatvių, netoli vadinamojo Simonaitytės kalno. Greta pėsčiųjų tako, medžių paūksmėje, aptvertas plotelis, užbertas baltais akmenėliais, viename jo gale - antkapį primenantis akmuo, žydi gyvos bei dirbtinės gėlės. Fotografuojant šį plotą priėjęs vaikinas teigė nežinantis, ar tai naminio gyvūno kapas, bet pasiteiravo, ar laidoti gyvūnus tokioje vietoje yra blogai.
Taip elgtis - negalima, tačiau nežinančių tikriausiai yra daugiau nei žinančių. Tad visoje Klaipėdoje galima pastebėti vietų, kuriose užkasti naminiai gyvūnai.
Viena klaipėdietė prisipažino, jog nudvėsusį vėžliuką užkasė po daugiabučio balkonu - ji ne tik nežinojo galiojančios tvarkos, bet ir baiminosi, jog pranešus atitinkamoms tarnyboms paaiškėtų, jog augintinis nebuvo registruotas.
Kartais gyvūnai užkasami visai greta žmonių amžinojo poilsio vietų - prieš kelerius metus Lėbartų kapinių patvoryje buvo užkastas šuo, šią vietą žymėjo net antkapis su gyvūno atvaizdu, vardu, gyvenimo metais, iškaltais atminimo žodžiais. Tąkart paminkladirbiai prisipažino, jog kartais šunims ar katėms užsakomi antkapiai būna brangesni nei skirti žmonėms.
Galima tik savo kieme
Klaipėdos miesto gyvūnų laikymo taisyklėse nurodoma, kad gaišenos gali būti laidojamos tik savivaldybės nustatyta tvarka ir tik įsteigtose kapinėse. Kapinių mieste nėra, tad nugaišus augintiniui šeimininkas apie tai turi pranešti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri nemokamai turi paimti gaišeną ir išvežti.
"Tokiu atveju reikėtų susimokėti tik už kelionės išlaidas. Jeigu gyvūnas nugaišta ar buvo užmigdytas veterinarijos klinikoje, šeimininkas palaikus ten gali ir palikti. Galima daryti prielaidą, jog miesto teritorijoje yra palaidota nemažai kritusių gyvūnų. Bet net pastebėjus galimas kapavietes po jas niekas nesirausia", - aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Ieva Lenkauskienė.
"Laidojimas miesto teritorijoje - negalimas, tačiau nė vienose savivaldybės taisyklėse nenumatyta atsakomybė būtent už tokį veiksmą. Visgi manau, kad tokie veiksmai gali būti traktuojami kaip kitų teisės aktų pažeidimai. Kam tektų atsakomybė - taip pat nenustatysi, juk adreso ant kapo niekas nepalieka, bausti tikriausiai būtų galima tik nutvėrus už rankos", - sakė savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.
Panašių sunkumų išvengia tik tie žmonės, kurie savo augintinius gali užkasti nuosavoje žemėje - namo, sodo namelio kieme ar kitur. Bet ir tokiu atveju galioja tam tikri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos reikalavimai. Jie nurodo, kad gyvūnų kapavietė turėtų būti atokiau nuo pastatų, vandens telkinių ir ten, kur nėra paviršinių gruntinių vandenų. Taip pat nustatyta, jog kapo duobė turi būti tokio gylio, jog ant gaišenos užsipiltų bent metro sluoksnio žemė.
Šiuo metu Klaipėdoje nugaišus augintiniui šeimininkai gali kreiptis į VšĮ "Būk mano draugas".
"Pagal sutartį su savivaldybe mes esame įpareigoti surinkti viešose vietose, gatvėse kritusių gyvūnų palaikus, kartais mums skambina žmonės, kurie prašo paimti namuose nugaišusius gyvūnus arba atveža patys. Tokių būna retai, prašymų pasitaiko tik žiemą - matyt, dėl to, jog tokiu laiku nugaišusius augintinius sunku užkasti. O kur juos deda kitu metu, sunku pasakyti - gal į sodus užkasti išveža", - sakė įstaigos atstovė.
Kapinių nėra
Klaipėdoje ne vienerius metus kalbama ir apie gyvūnų kapines. Paskutinį kartą tokia galimybė savivaldybėje svarstyta 2012 metais, tačiau nutarta, kad, nors ir reikalingos, kapinės neturėtų būti kuriamos už mokesčių mokėtojų pinigus - tokią paslaugą galėtų teikti verslas. Esą taip siekiama išvengti augintinius turinčių ir neturinčių klaipėdiečių priešpriešos: kas norėtų mokėti už galimybę palaidoti svetimą katiną?
Tuo metu Vilniuje egzistuoja kitoks požiūris: prieš pustrečių metų sostinės Taryba nusprendė miesto pakraštyje skirti plotą, kuris tapo pirmosiomis gyvūnų kapinėmis Lietuvoje. Ir nors iš pradžių jos buvo tuščios, ilgainiui ėmė pilnėti.
"Po minėto sprendimo dar buvo teisinių problemų, bet jos panaikintos. Kapinės yra legalios, šiuo metu visiškai funkcionuoja, yra nuorodos į šią vietą, apie jas žino dauguma miesto veterinarų. Netgi būta kalbų apie perspektyvą šią vietą plėsti", - pasakojo Vilniaus savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė Sigita Burbienė.
Krematoriumas - žmonėms
Nors dauguma šeimininkų gyvūnų kūnus užkasa kur papuola, yra ir tokių, kurie jais atsikratyti bando civilizuotais būdais.
Pirmojo Lietuvoje krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas teigia, jog per beveik trejus veiklos metus sulaukta ir žmonių, kurie norėjo kremuoti kritusių augintinių palaikus.
"Tokių klausimų pasitaiko - tampa akivaizdu, jog naminiai gyvūnai dažnai laikomi šeimos nariais. Tačiau mūsų krematoriumas skirtas žmonėms, o ne gyvūnams. Todėl klausiama, kur tokia paslauga teikiama. Mūsų žiniomis, nei Lietuvoje, nei kaimyninėse valstybėse niekas to nedaro", - pasakojo jis.
V. Labanauskas priminė, jog mūsų šalyje gaišenas utilizuoja tik UAB "Rietavo veterinarinė sanitarija", bet ten procesas toli gražu neprimena gyvūno laidotuvių - palaikai visai kitokiu būdu sunaikinami su šimtais kitų kritusių keturkojų.
"Patiems atvežti neapsimoka - tai labai brangi paslauga, bet vienas kitas pasitaiko", - sakė UAB "Rietavo veterinarinė sanitarija" atstovė.
Kaip alternatyva augintinio kapui Lietuvoje siūloma virtualių naminių gyvūnų kapinių paslauga: interneto svetainėje įkeliama nuotrauka, kurioje pavaizduotas pasirinktas antkapis, gyvūno atvaizdas, vardas, gyvenimo metai, užrašomi ilgesingi žodžiai. Per porą metų jose susikaupė dešimtys tokių "kapų", skirtų šunims, katėms, žiurkėms, jūrų kiaulytėms, papūgoms ar kitiems gyvūnams atminti.
KAPAS. Neseniai gyvūno kapavietę primenantis kampelis atsirado šalia žmonių pamėgtos pasivaikščiojimo vietos.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Rašyti komentarą