Gerbiamam Wirginijui atrodo, kad nei lenkiški gatvių pavadinimai, nei svetimi rašmenys lietuviškuose pasuose niekaip nepaveiks mūsų, lietuvių. Esą stiprūs esame, atsilaikysime, tad galime sau leisti tenkinti visas čia gyvenančių kitataučių užgaidas. Kaip norėtųsi tikėti tuo, kas ponui Sawukynui atrodo.
Deja, realybė rodo ką kita. Trumpųjų žinučių siuntėjai, uolūs socialinių tinklų lankytojai jau seniai praplėtė lietuvišką abėcėlę - jų rašliavoje knibždėte knibžda visokios w. Realiame gyvenime dar blogiau nei virtualiajame - seneliai jau nesusišneka su savo anūkais, nes pastarųjų kalba prikaišiota visokiausių svetimžodžių. Ir net lietuviškas šuo jau tapo tiesiog šo. Štai kokie atsparūs esame, gerbiamas W.Sawukynai.
Rašyti komentarą