Penktasis triumas: Plaukioja dvi "Smiltynės"

Lietuvaičiai autobusu kratėsi net 14 valandų iki Lenkijos Gdansko miesto, mat šioje šalyje vis dar remontuojami keliai. Vaikščiodami po miesto centrą ir pamatę prie krantinės prišvartuotą pramoginį laivą "Smiltynė", net pritūpė iš nuostabos. Kilo daugybė klausimų: ar AB "Smiltynės perkėla" pardavė savo laivą "Smiltynė", kursuojantį į Nidą, ar pati laivo įgula čia atsivarė ir pakeitė Lietuvos vėliavą į Lenkijos, o gal lenkai tiesiog užgrobė Lietuvos laivą. Esant visuotiniam sutrikimui kažkaip niekas neatkreipė dėmesio, kad lenkų "Smiltynė" nėra katamarano tipo laivas.

Iš anksto norime nuraminti kitus mūsų šalies turistus, kurie atsidurs Gdanske. Viskas gerai. "Smiltynės perkėla" tebeturi savo "Smiltynę" ir ji plaukia ne tik į Nidą. O lenkai iš didelės pagarbos gražuolei Lietuvos Smiltynei jos vardu pavadino savo pramoginį laivą, net tašką ant Ė uždėjo.

Palanga - ne Sopotas

UŽKARDAS. Lenkai ir tiltui taiko kelių mokestį. Felikso Bocmano nuotr.

Lenkijos Sopoto kurortas nuo sovietmečio laikų išgražėjo neatpažįstamai. Kas galėtų paneigti, kad taip nutiko todėl, kad panašus tiltas jūroje kaip ir Palangoje Sopote yra mokamas. Norint juo pasivaikščioti, reikia turėti 8 zlotus arba 2 eurus. O vaikščiojančių šiuo tiltu net ir vėsoką dieną būna nemažai. Lenkija vis dėlto gerokai didesnė už Lietuvą - 38 milijonai gyventojų.

Jeigu pakalbintume šiuo klausimu Palangos merą Šarūną Vaitkų, be abejo, jis išvardintų Palangos kurorto pranašumus, palyginti su Sopotu, ir paaiškintų, kokie strateginiai sumetimai neleidžia Palangai apmokestinti tilto. Beje, su pagalvės mokesčiu tai visiškai nėra susiję.

Gdansko romantikos kvapas

Felikso Bocmano nuotr.

Lenkai stato terminalus jūroje ir yra visiškai atsipūtę nuskendusių laivų atžvilgiu. Gdansko miesto centre štai toks vaizdelis. (Žr. nuotr.). Ir jokios tragedijos. Tai tarsi mokomoji priemonė, kad laivyba nėra toks visiškai paprastas reikalas. Turistams tai atrakcija, nuteikianti romantiškai, kai gidas pasakoja apie Gdanske išvystytą laivų statybos ir remonto pramonę.

Klaipėdiečiai bijo terminalų jūroje, nes užstotų saulėlydį. Jie netoleruoja nuskendusių laivų miesto centre. Kruizinių laivų turistai į žvejų uostelį, kur irgi galima pamatyti nuskendusį laivą, esantį miesto pakraštyje, nevežami, nes jie gali ką nors negero pagalvoti.