Ministrus reikėtų skirti dešimtmečiui arba dviem, gal tuomet jie spėtų ir suprasti, ką reikia dirbti, ir galbūt net šiek tiek padirbėti. Ponas Pavalkis ministro kėdėje sėdėjo maždaug pustrečių metų. Nekeista, kad dirbti net nepradėjo. Galvoti apie švietimą irgi nepradėjo. Po išėjimo iš ministerijos turėjo praeiti daugiau nei metai, kad gimtų pasvarstymai, koks ateityje turėtų būti aukštasis mokslas. Žinoma, dabar bepigu kalbėti, kai kalbėjimu viskas ir pasibaigia. Gerai, kad ponas Pavalkis nėra boksininkas. Jis iš pradžių patirtų nokautą ir tik po to prisimintų, kad reikia bent pirštines kovai pakelti.
Rašyti komentarą