Vasara - vagysčių iš butų metas. Kaip apsisaugoti?

Rugpjūtis – atostogų metas, kai kone pusė Lietuvos laikinai išsikrausto į sodus, pajūrį ar prie ežerų. Be priežiūros palikti butai, sumažėjęs vasarotojų budrumas – tuo skuba pasinaudoti vagys. Kaip rodo oficiali statistika, rugpjūtį, lyginant su kitais mėnesiais, yra įvykdoma daugiausia vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Tokių nusikaltimų išaiškinama nedaug, todėl prarastą turtą atgauna tik nedidelė dalis apvogtųjų.

Iš daugiau nei 2 tūkst. pernai Klaipėdos mieste užregistruotų tokių vagysčių ištirta maždaug kas penkta. Tad kaip pasirūpinti namų saugumu, kad išvykti poilsiauti galėtumėte ramia širdimi, o ilgai lauktos atostogos nesibaigtų užgyvento turto praradimu?

Pergudrauti vagis

Pasirūpinti savo turto saugumu ir sumažinti vagystės riziką, sako policijos atstovai, galima ir be didelių investicijų. Visų pirma gyventojams, besiruošiantiems atostogauti ir ketinantiems savo būstą ilgesnį laiką palikti be priežiūros, patariama viešai perdėm nesigirti savo planais.

"Kur, kada ir kuriam laikui išvykstate – tokia informacija ypač domina vagis. Šiuolaikiniai vagys yra modernūs ir išradingai, nuolat žvejojantys potencialias aukas ir įvairiais būdais renkantys informaciją apie juos. Todėl prieš skelbdami socialiniuose tinkluose detalius savo atostogų planus arba publikuodami nuotraukas iš tolimos šalies, kurioje kaip tik šiuo metu nerūpestingai poilsiaujate, turėtumėte įvertinti, ar tokia informacija jums nepakenks, jei pateks į piktavalių rankas", – pataria Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.

Apie tai, kad buto šeimininkai išvykę, vagišiams praneša ir pilna pašto dėžutė.

"Pašto dėžutė – taip pat informacijos šaltinis vagims. Jei joje kaupiasi laiškai, sąskaitos, reklaminės skrajutės ar laikraščiai, tikėtina, kad buto savininkas kuris laikas yra išvykęs ir bute nesilanko", – pabrėžia R. Matonis.

Todėl prieš išvykstant poilsiauti policija pataria susitarti su kaimynais, kad šie retkarčiais išimtų korespondenciją iš pašto dėžutės, o taip pat atkreiptų dėmesį, jei prie jūsų durų ims sukiotis įtartini asmenys.

Pirmiausia ieško grynųjų pinigų

Policijos atstovas sako, kad nors vagiama viskas, net užuolaidos ar maisto produktai iš šaldytuvo, tačiau dažniausiai vagys renkasi tuos daiktus, kuriuos galima lengvai, nesukeliant įtarimo išnešti ir greitai parduoti. O pats lengviausias ir geidžiamiausias grobis vagims yra pinigai.

"Vogdamas grynuosius vagis susiduria su mažesne rizika, nei nešdamas iš namų televizorių, kompiuterį, meno kūrinį ar juvelyrinius dirbinius. Bandymas vėliau šiuos daiktus realizuoti vėl sukelia papildomų rūpesčių ir rizikų – vogtus daiktus sunkiau parduoti, juos gali atpažinti, jie perkami pusvelčiui, tuo tarpu pavogti pinigai savo vertės nepraranda", – pasakoja R. Matonis.

Policijos atstovas taip pat sako, kad iš namų nusikaltėlių išneštus daiktus surasti ir atpažinti yra vilties, o kartais tai pavyksta padaryti net ir praėjus nemažai laiko po vagystės, tačiau atgauti pavogtus pinigus – vilties mažai.

"Namuose turimus vertingus daiktus galima paženklinti sutartiniais ženklais, išgraviruoti inicialus arba skaičius. Tokia paprasta ir nesudėtinga priemonė, nuosavybės žymėjimas, gali padėti operatyviai išaiškinti vagystes. Tačiau nėra dažni atvejai, kai namuose laikomas grynųjų pinigų kupiūras šeimininkas suregistruoja, užsirašydamas serijos numerius",  – atkreipia dėmesį policijos atstovas.

Neverta rizikuoti namuose laikyti dideles pinigų sumas tikintis, kad be jūsų niekas kitas jų svetimame bute neras. Kaip sako vagystes tiriantys policijos pareigūnai, nuo profesionalių vagių paslėpti pinigus beveik neįmanoma, nes jie žino slaptavietes ir jas pirmiausia patikrina. Ne visuomet pinigai yra saugūs ir seife.  Vagys sugeba seifus atidaryti per trumpą laiką nusikaltimo vietoje, o jeigu jis nėra didelis ir sunkus, negaišdami laiko, jį paprasčiausiai išsineša.

---

Kaip "dirba" vagys?

Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininko Sigito Šemio, profesionalūs ir gerai organizuoti vagys nusikaltimą planuoja kruopščiai ir „dirba“ grupėmis iš anksto pasiskirstę vaidmenimis. Vieni vykdo žvalgybą, kiti įsibrauna ir vagia, treti – stebi aplinką ir, kilus pavojui įkliūti, įspėja bendrus, realizuoja pagrobtą turtą.

"Būtent tokie vagys vagia tik pinigus ir juvelyrinius dirbinius. Jie sugeba net per itin trumpą laiką, net esant signalizacijai, surasti ir įveikti seifą ar kitą saugyklą ar tiesiog jį išnešti su visomis vertybėmis. Tokių vagių padaroma žala skaičiuojama dešimtimis, o kartais ir šimtais tūkstančių litų", – pasakoja policijos atstovas. Tipinis profesionalaus vagies paveikslas – maždaug 25-40 metų amžiaus tvarkingos išvaizdos, sportuojantys vyrai, kasdieninėje aplinkoje neišsišokantys savo elgesiu, nepasižymintys neigiamais įpročiais.

Su tokio pobūdžio nusikaltimais kasdien susiduriantis pareigūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo to laiko, kai gyventojai pradėjo masiškai keisti ir statyti plastikinius langus, balkonų ir terasų duris, ankstesnius populiarius įsilaužimo būdus per duris pakeitė įsibrovimai atspaudus plastikinio lango ar durų rėmą.

"Šiam būdui nereikia daug kvalifikacijos, jis yra netriukšmingas ir labai greitas. Ankščiau vagys dažniausiai į patalpas įsibraudavo parinkę raktą ar sulaužę durų spyną, tačiau dabar absoliučiai dominuoja įsibrovimas per plastikinius langus",  – pabrėžė S. Šemis.

Ką daryti, jeigu jūs visgi tapote vagių auka ir jūsų būstas buvo apvogtas? Policijos atstovai ragina patiems nepulti skaičiuoti nuostolių, nes tikrindami, kas dingo iš buto, galite patys netyčia sunaikinti nusikaltėlių pėdsakus ir įkalčius, o nedelsiant kviesti policiją.