Atitinkamą projektą VRM parengė dar pavasarį, tačiau, kaip „Vakaro žinioms“ sakė jo autorius, VRM Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus patarėjas Renatas Vitkauskas, pataisos Vyriausybę pasieks dar negreitai, mat jas reikia derinti su mobiliojo ryšio operatoriais, paskui su Teisingumo ministerija, kitomis suinteresuotomis institucijomis. Operatoriai projektui ne itin nori pritarti, nes turėtų papildomų išlaidų, kurių Vyriausybė nepadengtų.
Pasak R.Vitkausko, pataisos visų pirma būtų nukreiptos prieš telefoninius sukčius, nes asmenys, planuodami ir vykdydami nusikalstamas veikas, dažniausiai naudojasi išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną. Tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą.
Jei pataisoms būtų pritarta, perkant išankstinio mokėjimo kortelę būtų privaloma pateikti asmens dokumentą. Eltos nuotr.
Jei pataisoms būtų pritarta, perkant išankstinio mokėjimo kortelę būtų privaloma pateikti asmens dokumentą. Pirkėjo duomenys būtų įvesti į duomenų bazę ir, teisėsaugai gavus signalą, kad, naudojantis kortele padaryta nusikalstama veika, pažeidėją būtų lengva susekti.
Tiesa, iš karto atsirado tokio siūlymo kritikų. Parlamentaro Kęstučio Daukšio teigimu, tai nepadės sustabdyti nusikaltėlių.
„SIM kortelių savininkų duomenų registravimas ir kaupimas esą turėtų padėti telefoninio sukčiavimo ar melagingų pranešimų prevencijai. Tačiau esu tikras, kad siūlomas reguliavimas problemos iš esmės neišspręs. Tie, kurie nenori laikytis įstatymų, daro ir žada daryti nusikalstamas veikas, SIM kortelę nesunkiai galės įsigyti kaimyninėje Latvijoje ar Lenkijoje. O mobiliojo ryšio bendrovėms teks didelė finansinė ir žmogiškųjų išteklių paieškos našta, siekiant užregistruoti visus SIM kortelių pirkėjus, ir tą naštą jie gali užkrauti ant vartotojų“, - įspėjo K.Daukšys.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje jau yra nupirkta beveik 2 mln. kortelių ir suregistruoti jų turėtojus būtų iš tiesų nelengva užduotis.
„Asmenys ir toliau galės daryti nusikaltimus jau turimomis kortelėmis“, - įsitikinęs K.Daukšys.
Tačiau R.Vitkauskas turi kontrargumentų. Pasak jo, išankstinio mokėjimo kortelės nėra amžinos. Jas reikia papildyti kas mėnesį ar kas tris. Pildant senas korteles taip pat reikėtų pateikti asmens dokumentą, priešingu atveju kortelės būtų užblokuotos.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų reguliavimo departamento direktorius Viktoras Syrusas teigė, kad jo atstovaujama tarnyba pagal savo kompetenciją esminių pastabų projektui neturi.
„Mūsų tarnyba nevertina tokių naujovių poreikio, nes tai yra VRM funkcija. Tačiau kaip žmogus aš manau, kad, susiejus išankstinio mokėjimo kortelę su konkrečiu atveju, gerokai sumažėtų melagingų skambučių“, - sakė V.Syrusas.
Anot jo, RRT akcentuoja tik tai, kad projektas turėtų įsigalioti po pereinamojo laikotarpio, kad esami išankstinio mokėjimo kortelių turėtojai turėtų laiko apsispręsti, ar tapti pastoviu abonentu, ar toliau naudotis kortele.
„Be to, kadangi dabar korteles galima įsigyti bet kur, net ir kioskuose, tie pardavimo punktai turėtų atitikti Asmens duomenų apsaugos įstatymą, nes žmogus pateiks asmeninius duomenis“, - akcentavo V.Syrusas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą