Teismas dėl buvusios parlamentarės Neringos Venckienės skundo kreipsis į KT

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Neringos Venckienės prašymą priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo, atlyginimo nepriemoką, nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

N. Venckienė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo, nuo 2013 m. gegužės iki 2014 m. birželio 19 d. neišmokėtą darbo užmokestį (29 916 EUR), taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Pasak pareiškėjos, Seimas, neišmokėdamas ir sustabdydamas jai Seimo nario atlyginimo mokėjimą, pažeidė įstatymo nuostatas. Kaip teigia N. Venckienė, Seimo valdyba turėjo teisę tik vienu trečdaliu sumažinti atlyginimą, bet ne stabdyti ir visai nemokėti, nes ji Seimo nario pareigas vykdė tinkamai - paruošė ir pateikė Seimui 45 įstatymų projektus.

Seimo nuomone, vien tai, kad tuo laikotarpiu, kai Seimo kanceliarija sustabdė atlyginimo mokėjimą, N. Venckienė pateikė Seimui įstatymų projektų, nereiškia, kad, be pateisinamos priežasties nedalyvaudama Seimo posėdžiuose, ji tinkamai vykdė Seimo nario pareigas. Atsakovas pabrėžia, kad N. Venckienės veiksmus netinkamai vykdant Seimo nario pareigas įvertino ir Konstitucinis Teismas, pripažinęs, kad šiais veiksmais ji sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui išanalizavus visus šio administracinio ginčo argumentus, kilo abejonė dėl Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai. Teismas priėjo išvadą, kad nei Seimo statuto 15 straipsnyje „Seimo nario atlyginimas", nei Seimo statuto 151 straipsnyje „Seimo nario atlyginimo sumažinimas" nėra nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimo nariui už laiką, kuris pagal Konstituciją nelaikytinas nei laiku, kai Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 str. 3 d. nurodytą Seimo nario darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto, nei laiku, kai Seimo narys pasinaudojo Konstitucijos 49 str. 1 d. įtvirtinta teise į kasmetines mokamas atostogas, Seimo nario atlyginimas būtų nemokamas. Tokio teisinio reguliavimo nėra ir kituose Seimo statuto straipsniuose, toks reguliavimas nenustatytas ir kituose įstatymuose. Todėl teismas nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo statuto nuostata, pagal kurią nėra numatyta galimybė tam tikrais atvejais sustabdyti Seimo nario atlyginimo mokėjimą, neprieštarauja Konstitucijai.

Rugsėjo 21 d. nutartimi administracinė byla sustabdyta, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Pasak teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės, ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neskundžiama.