Teisėsaugos pareigūnai prašo papildomų 400 mln. litų iš valstybės, planuoja protesto akciją

Teisėsaugos pareigūnai teigia esą nepatenkinti valstybės požiūriu į juos, skundžiasi nepakankamu visos teisėsaugos sistemos finansavimu ir prašo, kad šis būtų grąžintas į 2008 m. lygį. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo skaičiavimu, tam visai teisėsaugos sistemai turėtų būti skirta 400 mln. litų daugiau negu šiemet.

Pareigūnų profsąjungų atstovai sako nesutinkantys su kai kurių politikų išsakomais teiginiais, kad užuot didinus finansavimą, galima tiesiog mažinti teisėsaugos pareigūnų etatų skaičių, - anot jų, didelė dalis pareigūnų dabar ir taip dirba nekompensuojamus viršvalandžius ir nespėja atlikti visų būtinų funkcijų.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Vytauto Bako teigimu, tolesnis pareigūnų funkcijų mažinimas būtų adekvatus, pavyzdžiui, ligoninių personalo mažinimui ar mokyklų uždarinėjimui.

"Sakoma, kad trūksta pinigų, valstybė negali sau leisti, apie fiskalinę drausmę kalbama. Fiskalinės drausmės negalima supriešinti su būtiniausių viešųjų paslaugų užtikrinimu ir sakyti, kaip šiandien dažnai sakoma, kad didinti finansavimą adekvačiai teisėsaugai reikštų nusižengti fiskalinei drausmei. Čia būtų tas pats, kas pasakyti, kad siekiant fiskalinės drausmės reikia naikinti ligonines ar mokyklas", - sakė V. Bakas.

Anot jo, į ne pačius svarbiausius iškvietimus pareigūnai priversti nereaguoti jau dabar.

"Dėl kaimynų, kurie garsiai groja muziką, nenustebkit, jau dabar policijos galite nesulaukti. Ugniagesiai kačiukų iš medžių kelti jau irgi nebevažiuoja", - sakė V. Bakas.

Taip pat V. Bakas atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose miestuose pareigūnų jau dabar dirba gerokai mažiau negu jų reikėtų, per metus visą teisėsaugos sistemą paliko du tūkstančiai pareigūnų.

"Per šiuos metus du tūkstančiai pareigūnų paliko tarnybą. Į jų vietą nauji neatėjo. Tai reiškia, kad Lietuvoje atsiranda vietos, kur teisėsauga tiesiog dėl žmonių, išteklių stokos neteikia viešosios tvarkos užtikrinimo paslaugų arba tai daro labai sunkiai, ypač pajėgos traukiasi iš mažesnių miestų", - sakė jis.

Taip pat pareigūnų profsąjungos reikalauja bent trečdaliu padidinti pareigūnų darbo užmokestį, nustatyti fiksuotą 40 valandų darbo savaitę ir mokėti už viršvalandžius, sugrąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, imtis priemonių, kurios paskatintų patyrusius pareigūnus likti tarnyboje.

Apie tai, kad problemos kamuoja ne tik policijos pareigūnus, bet ir pasieniečius, kalbėjo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Vladimiras Banelas.

"2009-2010 m. buvo ypač sunkūs, pasieniečiai buvo priversti taupyti savo sąskaita, eiti nemokamų atostogų daugiausia iš visų statutinių pareigūnų. Taip pat nebuvo mokami viršvalandžiai. Mūsų operatyvininkai, mūsų tyrėjai tiesiogine to žodžio prasme kraujuoja. Mes negirdime apie jų darbus kasdien, bet, pavyzdžiui, pagavę, milijoninės vertės narkotikų siuntą mes neturime lėšų tam pareigūnui sumokėti už viršvalandžius" , - skundėsi V. Banelas.

Taip pat jis pastebėjo, kad trūkstant pinigų tenka perorganizuoti veiklą ir, pavyzdžiui, dažniau patruliuoti pėstiems.

Savas problemas - etatų trūkumą, neatnaujinamą darbo įrangą, mažiausius visoje teisėsaugos sistemoje atlyginimus - vardino ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Jis pažymėjo, kad visoje Lietuvoje šiuo metu esama 700 laisvų ugniagesių etatų, ir jų kas mėnesį vis daugėja, todėl dažnai į gaisrus vyksta vos vieno asmens ekipažas.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė taip pat teigė, kad vien per pastaruosius metus iš tarnybos policijoje pasitraukė apie 1,2 tūkst. pareigūnų. Dėl to kitiems tenka didžiulis darbo krūvis, dėl to kenčia kokybė.

"Policijos tarnybą palieka labiausiai kvalifikuoti, profesionalūs pareigūnai. Pasitraukus pareigūnams, kadangi mažinamas finansavimas darbo užmokesčiui, nauji darbuotojai nepriimami, todėl atitinkamai didėja darbo krūvis. Jeigu vienas tyrėjas turi 30-40 baudžiamųjų bylų, apie kokį kvalifikuotą, greitą bylos ištyrimą, paslaugų kokybę galima kalbėti? Daroma, kas įmanoma, kur yra prioritetai, kitos bylos lieka neištirtos, tam nėra nei laiko, nei galimybių. Žmonės tarnybą daugiausiai palieka ne dėl prastų darbo sąlygų, bet dėl pervargimo", - dėstė ji.

Apie naująjį Policijos įstatymą V. Bakas atsiliepė kritiškai: pasak jo, vienintelis teigiamas įstatyme užfiksuotas dalykas yra atskiros pareigūnų darbo užmokesčio sistemos, nepriklausančios nuo kitų viešojo sektoriaus atlyginimų, sukūrimas, bet blogybių esama daugiau.

Kaip įstatymo blogybes jis įvardino visuotinį pareigūnų sekimą, kurį, pasak jo, įtvirtina įstatymas, policijos sistemos politizavimą, nes policijos vadovus skirs Vyriausybė, neadekvačiai liberalizuojamus tarnybos santykius, įtvirtintą nepagrįstą pasieniečių rotaciją.

"Ir pagrindinis įstatymo klausimas - jis yra nepadengtas pinigais. Galima sukurti dešimt įstatymų, bet pagrindinė problema - finansavimas. Jeigu jis nedengiamas biudžeto pinigais, įstatymas yra niekinis" , - pabrėžė V. Bakas.

Jis žadėjo, kad profsąjungos aktyviai dalyvaus svarstant įstatymą, kad jis būtų taisomas.

Jei valdžia neatsižvelgs į pareigūnų profesinių sąjungų reikalavimus, birželio 21 d. Vilniuje jos planuoja surengti mitingą "Prieš skurdą teisėsaugoje" bei piketus prie Seimo, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos.

"Atėjo laikas, kada valdžia negirdi pareigūnų, todėl pareigūnai priversti imtis tam tikrų priemonių, kad tiek visuomenei pasakyti apie situaciją, tiek valdžiai. Politikams, atsakingiems visų pirma už teisinius dalykus, nesvarbu, pozicijos ar opozicijos, gatvėse pasakyti apie jų nesprendžiamas problemas, - sakė V. Bakas.

Pasak jo, leidimas mitingui iki tūkstančio žmonių jau gautas.

Prie planuojamos protesto akcijos prisidėti žada ir pasieniečiai: pasak V. Banelo, kai kuriuose pasienio kontrolės punktuose pasieniečiai surengs įspėjamąjį protestą. Apie jį, žadėjo V. Banelas, visuomenė bus informuota detaliai, kad patirtų kuo mažiau nepatogumų.