Sunkmetis žemaičius veja virti naminukę

Plungės rajono policija 2007 m. pirmąjį pusmetį dėl naminės degtinės gaminimo iškėlė vos 6 baudžiamąsias bylas, 2008 m. pusmetį - 9, pernai per tiek pat laiko - 27. O šiemet jau “užderėjo” net 47 bylos.

Į degtindarystę stumia nedarbas

“O ką man daryti? - rėžia dažnas naminukės fabrikėlyje teisėsaugininkams įkliuvęs žemaitis. - Mane atleido iš darbo, negaunu jokių pajamų, o žmoną ir vaikus išlaikyti privalau. Vogti ar plėšti juk neisiu”.

Teisėsaugininkų patarimą kreiptis į darbo biržą tūlas degtindarys praleidžia pro ausis - stovėti su ištiesta ranka darbo biržoje tenka mėnesių mėnesius, metus. Apsisuka ir vėl grįžta prie naminukės virimo. Kad galėtų išmaitinti šeimą.

“Kai kuriuos jų gaudome kiek­vienais metais”, - sako policininkai.

Dar prieš porą trejetą metų virti naminukę žemaičiams ekonomiškai neapsimokėjo. Eilinis darbininkas statybose tais laikais užsidirbdavo kur kas daugiau nei prie naminukės aparato knapsintis degtindarys. Todėl darbais ir uždarbiais patenkinti žemaičiai spjaudavo į degtindarystę.

Tokį jų požiūrį liudijo aplink sodybas besimėtančios naminukės varymo aparatų dalys. Badančios akis, bet niekam nereikalingos. Šiuo metu geri daiktai patvoriuose nebesimėto. Aplink žemaičių sodybas tvarkinga tarsi po akcijos “Darom”. Naminukės varymo aparatų dalys perkeltos į saugiose vietose įrengtus fabrikėlius: juose vėl teliūskuoja raugas ir naminukė.

Pluša samdiniai

Atslinkus krizei darbų masiškai netekusius statybininkus ir kitų profesijų žmones kaimas pasitiko rūškanu veidu. Gyvuliai išparduoti, ūkininkauti galimybių nėra, darbo ir pragyvenimo šaltinio - taip pat. Nors gegute kukuok. Tačiau ir tai nepadės, kai kišenėse švilpia vėjai.

Įspeisti į kampą žemaičiai ir prisiminė savo šaknis - dažnam jų vienintele galimybe išgyventi tapo degtindarystė.

Net dainose apdainuota. “Rūksta dūmai, rūksta dūmai šalia šaltinėlio, susikaupę vyrai dirba, verda samanėlę”, - populiari užstalės daina taikliai atspindi tai, kas šiandien vyksta Stalgėnuose, Drukčiuose, Grumbliuose ir kituose Žemaitijos kaimuose.

Nelegaliuose naminės fabrikėliuose paprastai dirba samdyti žmonės, dažniausiai įvairūs bėdžiai. Samdiniai naminukės fabrikėlių šeimininkams apsimoka - vargo prispaustas naminukės virėjas sutinka plušėti ir už 30 litų per dieną. O šeimininkas taip apsaugo savo kailį nuo policijos.

Visuomenė - pakanti degtindarystei

Plungės rajono policijos viršininkas Saulius Vaičekauskas sako, kad naminukės varymo organizatoriai naudojasi buvimu šešėlyje: sunaikinus vieną pogrindinės degtinės fabrikėlį, jie netrukus kitoje vietoje įkuria kitą. Todėl policijos pareigūnai pastaruoju metu stengiasi visomis priemonėmis prigriebti organizatorius.

“Kovą su naminės degtinės gamintojais kol kas apsunkina visuomenės pakantumas šiam reiškiniui, - sako S.Vaičekauskas. - Įdomus reiškinys: naminės perpardavinėtojas žmonėms asocijuojasi su blogiu ir jie aktyviai padeda policijai kovoti su tuo, tačiau apie gamintojus pranešimų gauname labai nedaug”.

Griežčiausia naminukės varytojams gresianti bausmė - laisvės atėmimas iki 5 metų. Tačiau laisvę praranda tik vienetai iš įkliuvusiųjų. O penkiaženklės baudos, kurias galima skirti įkliuvusiems samdytiems virėjams, tėra butaforija. Kaip tokią baudą išieškoti iš samdyto vargetos, kuris neturi nei namų, nei kito turto?

Vieniems - “dratas”, kitiems - ruginė

Žemaitiškos krūminės mėgėjai pastebi, kad įvairiuose Plungės rajono kaimuose verdama naminukė gali skirtis kaip diena ir naktis. Vieni degtindariai vandenį naminukei semia iš Minijos, kiti - tiesiog iš pelkių, durpynų. Su dumblu ir durpėmis. Prideda cheminių medžiagų - tam, kad rūgimo procesas vyktų greičiau. Nes paklausa viršija pasiūlą.

Žemaitiškos naminukės kainą vietos kaimų prekybos “taškuose” diktuoja produkto kokybė ir rinka, kuriai jis skirtas. Žemesnio socialinio sluoksnio atstovai geria vadinamąjį dratą - jo puslitris kainuoja apie 3,5 lito. Vietos gyventojai atkreipia dėmesį, kad “dratas” - prastos kokybės ir silpnesnis nei įprasta birzgalas. O už 5-6 litus naminukės mėgėjai jau gali nusipirkti kone elitinio produkto vardo vertą puslit­rį gėrimo. Kuris išdidžiai vadinamas rugine. Inteligentijai skirto produkto stiprumas gali siekti ir iki 70 laipsnių, jį žemaičiai naudoja ir užpiltinėms daryti, ir maudžiamiems sąnariams trinti. Tačiau labiausiai klesti “taškai”, kuriuose pardavinėjamas “dratas”.

Tiek “drato”, tiek ruginės gerbėjai valstybinę degtinę paniekinamai vadina vandeniu. “Ją gerti - ponų išmislas”, - sako žemaičiai. Beveik pusė Žemaitijoje išverdamos naminukės iškeliauja į Aukštaitiją. Alaus krašte žemaitiškos naminukės kaina šokteli dvigubai.

Cisternos į mišką nuleistos iš dangaus?

Stalgėnų seniūnijos seniūnas Arūnas Jurkus skėsteli rankomis - seniūnijos gyventojus slegia nedarbas. Pašalpas čia gauna apie trys dešimtys šeimų, neturinčių nei žemės, nei darbo, nei jokių pajamų.

“Bedarbiai, ypač jaunesnio amžiaus, bando gelbėtis virdami naminę degtinę, - pripažįsta seniūnas. - Ko gero, kaip ir kitose seniūnijose. Tačiau pas mus dominuoja smulkūs fabrikėliai, kurie greitai įkliūva policijai”.

Policija pastaraisiais dešimtmečiais Stalgėnuose neaptiko nė vieno didelio fabrikėlio. Užtat senesni kaimo gyventojai dar iki šiol prisimena, kaip sovietmečiu miško glūdumoje buvo rastos pienvežių cisternos. Nors užrašas ant cisternų lietuvių ir rusų kalbomis skelbė, kad cisternų viduje yra pienas, ten buvo rasta net 32 tonos raugo. Vietos gyventojai tuomet kraipė galvas ir svarstė, kaip cisternos atsidūrė miške, - miško takeliais į dislokacijos vietą jų atgabenti nebūtų buvę įmanoma. Žmonės nutarė, kad degtindariai negalėjo apsieiti be rusų kariškių pagalbos. Esą, susitarus su rusų kariškiais, cisternos į neprivažiuojamą miško aikštelę galėjo būti nuleistos sraigtasparniais.

Nepriklausomybės metais žemaičių degtindarių rekordai kuklesni. Bet tik šiek tiek. Plungės rajono policijos viršininkas S.Vaičekauskas pamena, kad bene prieš penkerius metus Drūkčių kaime užtiktame naminukės fabrikėlyje buvo rasta apie 30 t raugo. Daugiausia pagamintos degtinės policija rado Medingėnų kaime - pareigūnų laimikis čia siekė 1,2 t naminukės.

***

Jurgis Razma.

- Kada žemaičiai pagaliau vėl turės galimybę užsidirbti legaliu darbu, o ne varydami naminę? - “Respublika” klausė iš Plungės rajono kilusio Seimo nario Jurgio RAZMOS (valdančiųjų konservatorių frakcijos vadovo).

- Manau, kad tokią galimybę daliai žmonių suteiks įsibėgėjantys europiniai projektai. Įsibėgės projektai dėl viešųjų pastatų renovavimo, nemažai pinigų skiriama ir kelių asfaltavimo bei tvarkymo darbams. Tokių darbo vietų per viešuosius pinigus turėtų atsirasti. Tikimės, kad mūsų pastangos kviečiant investicijas kaip nors pasieks ir Žemaitiją. Ji toliau nuo Vilniaus ir privilioti investuotojus ten nelengva. Seime dar tebevyksta ir diskusijos dėl leidimo naminės degtinės gaminimu leisti užsiimti kaimo turizmo verslo atstovams. Tačiau darbo vietų stygiumi negali būti pateisinama jokia nelegali veikla.

- Bet naminukės fabrikėlių skaičiaus augimą Žemaitijoje lemia būtent didėjantis nedarbas.

- Matyt, ryšys yra. Norėdami išgyventi sunkmečiu žmonės, deja, neatsilaiko ir imasi neteisėtos veiklos. Tai būdinga ir kontrabandos apraiškų sustiprėjimui, ir naminės degtinės varymui. Šiuos reiškinius reikia gydyti ir kuo sparčiau gaivinant ekonomiką, kuriant darbo vietas. Tikrai Vyriausybė tuo užsiima kiek pajėgia.

- Jei premjeras teigia, kad krizė jau įveikta, kodėl vis daugėja norinčiųjų užsidirbti iš nelegalios veiklos?

- Na, vieno tokio pasisakymo nereikia absoliutinti. Iš tikrųjų, galima matyti požymių, kad ekonomikos kritimas yra sustabdytas. Bet tai nereiškia, kad ekonomika jau yra grįžusi į aukščiausio pakilimo tašką, kuriame buvo atitinkami ir socialiniai rodikliai. Manau, per keletą metų grįšime į buvusį lygį. Bet socialiniai rodikliai visuomet dar šiek tiek atsiliks nuo ekonomikos rodiklių. Ir nereikia įsivaizduoti, kad jau šiandien ar rytoj bus tokios socia­linės aplinkybės, kad visi norintieji galės lengvai rasti darbą ir gero lygio uždarbį.

- Tai gal grįžimą į ankstesnį lyg­menį paspartintų naminės degtinės gaminimo legalizavimas?

- Ne, nesureikšminkime to nedidelio masto projektu siūlomo legalizavimo, kuris liestų tik kaimo turizmo sodybas. Kaimo turizmo verslui šis projektas nedidelį impulsą gal ir duotų, bet šalies ekonomikai jo indėlis būtų menkas. Totalaus legalizavimo niekas nesiūlo, tuo klausimu galima tik pajuokauti. Nė viena civilizuota šalis nėra tuo keliu ėjusi ir nemanau, kad mes galime eksperimentuoti tokiais dalykais. Iškiltų didelė grėsmė tautai nusigerti, apsinuodyti, o nedidelius gamintojus būtų sunku sukontroliuoti, surinkti akcizus.