Sukčiai atgimsta internete

Maišai pinigų

Skelbimuose piešiama puiki ateitis, tereikia investuoti 12 litų ir pervesti į 6 sąskaitas po du litus, tada į vienos iš jų vietą įrašyti savo sąskaitą ir pasidalyti puikia sistema su draugais. O tada tik ir lauk, kaip pinigai kapsės į sąskaitą. Sąžiningam žmogui tai iš karto pasirodo įtartina, juk pinigais iš dangaus lyti negali, juos reikia užsidirbti.

Pabandę išsiaiškinti, kaip veikia sistema ir galų gale norėdami sulaukti bent kokių paaiškinimų ar patarimų, žurnalistai patys ėmė ieškoti „sėkmės istorijomis“ besidalijančių internautų. Tačiau teko atsimušti į sieną - nė vienas iš viešai prie tokių pasiūlymų nurodytų telefono numerių neveikė, į privačias žinutes taip pat nebuvo teiktasi atsakyti. Tik vienas iš tokių interneto „verslininkų“ atsiliepė, tačiau apsimetė nieko nežinantis ir nė nesuprantantis, apie kokį būdą užsidirbti klausiame, ir kategoriškai liepė eiti savais keliais.

Pažįstamos įdėjos

Nuolat atgimstančios grandinės, siūlančios lengvai užsidirbti finansinės piramidės būdu, iš tiesų mena seną istoriją. Liaudyje tai žinoma kaip „Šv. Petro lenciūgėlis“. Prieš keliolika, o gal ir visus keliasdešimt metų gyventojai taip pat buvo panašiai mulkinami. Tik tuo metu viskas vyko kiek sudėtingiau. Dabar pakanka kelių mygtukų paspaudimų, tais laikais reikėjo grynuosius pinigus siųsti laiškais ir laukti, kol tave užplūs banknotų banga. Deja, tai išbandžiusieji gniaužia nuoskaudą, kad pinigų nepavyko sulaukti, o išsiųsti rubliai ar „vagnorkės“ taip ir dingo be pėdsako.

Šiandien jau viskas kitaip ir pėdsakus būtų galima susekti, juk bankai kiekvienais metais aiškina, kad puikiai moka skaičiuoti ir žino, kas kiek pienui, mėsai ar degalams išleidžia. Tad, tikėtina, žino ir apie tokio pobūdžio operacijas. Tačiau besirūpinančių tokiu lengvu uždarbiu mažoka. Be to, internete jau gausu ir įvairiausių kitų pasiūlymų užsidirbti: spaudant reklamas, žiūrint specialius filmukus, tam tikrą laiką pabūnant vienoje ar kitoje svetainėje, mokantis aplošti internetinį kazino.

„Vakaro žinios“ aiškinosi, kaip iš tiesų tokie „lengvi būdai užsidirbti“ siejasi su darbo santykiais, uždarbiu ir kontrole.

Laukia nusikaltimų

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Darius Buta tvirtino, kad tokiu būdu uždirbami pinigai turėtų būti dar ir deklaruojami: „Jei gyventojui pervedami pinigai, kurių kilmė nepagrįsta jokiais dokumentais, tokios sumos laikomos B klasės pajamomis ir apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytu 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Šias pajamas gyventojui privalu deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Tik išanalizavus skelbimo turinį ir „piramidę“ kuriančių asmenų veiksmus būtų galima daryti konkrečias išvadas dėl veiklos legalumo.“

Deja, jis tuojau pat pabrėžė, kad žmonės, deklaruodami pajamas, niekada nenurodo, kad pinigus yra gavę tokiu būdu, o skelbimuose viliojantis uždarbis, atstovo nuomone, tėra žmonių apgaudinėjimas, kuriuo turėtų susirūpinti teisėsauga.

Tačiau, pasirodo, norint pradėti tyrimą, ar tokie lengvi būdai užsidirbti iš viso yra nusikalstama veikla, reikalingas raštiškas gyventojų skundas, o tokių pasitaiko ne tiek ir daug. Netgi policijos pareigūnas, norėdamas atlikti pilietinę pareigą ir parašyti skundą, jei jau labai norėtų, negali, nes tai padaryti gali tik nukentėjusysis. Tačiau, Policijos departamento duomenimis, pastaruoju metu, pasinaudojant ekonomine krize ir nedarbo lygiu, internete įvairiuose forumuose, naujienų grupėse ir elektroniniu paštu plinta įvairūs pasiūlymai. Naudojama daug apgaulės būdų, jie yra labai įvairiarūšiai, nuolat kintantys ir „tobulėjantys“. Įvardyti vyraujantį, išsiskiriantį sukčiavimo būdą būtų sunku. Tačiau, nustačius realius tokios veikos žalos rezultatus, gresia ir baudžiamoji atsakomybė, jei nustatomas sukčiavimas.



VŽ. Redakcijos komentaras

Olava STRIKULIENĖ, [email protected]:

Užsieniečiai stebisi, kodėl mes nesišypsome. Pirmoji priežastis, kodėl nedrįstame plačiau praverti burnos, - ne visi pagyvenusieji išgali susidėti dantų implantus. O moterys tos neholivudinės šypsenos net negali užmaskuoti ūsais. Bet pagrindinė priežastis, kodėl mums lengviau susiraukti nei šypsotis, - neturime dėl ko šypsotis. Esame įtarūs. O mūsų įtarumas grūdinamas vis naujomis apgaudinėjimo formomis.

Mus grūdina telefoniniai sukčiai. Išviliojantys iš patikliųjų sunkiai uždirbamus pinigus. Grūdina po namus slankiojančios „inspektorės“. Siūlančios senukams iškeisti litų santaupas į eurus. Grūdina „atstovai“. Telefonu reikalaujantys pasakyti sąskaitų numerius. Mus grūdino nekilnojamojo turto burbulais. Net Afrikos aferistai stengiasi apgauti patiklius lietuvius. Net jie sugalvoja schemas, kaip mus apmauti. O kur dar finansinės piramidės, atėmusios indėlius. Ar legaliai veikę bankai. Daliję neapdraustų indėlių sertifikatus. O per Vėlines dar pamatysime, kiek metalo vagys nuo kapų kryžių nupjaustė.

O kas mus gina? Išgirstame vis tą pačią giesmelę, kad patys kalti. Nereikėjo išplepėti sąskaitos numerio. Nereikėjo už paskolą nusipirkti per brangaus buto. Nereikėjo turguje pirkti mašinos, pavogtos Vokietijoje. Reikėjo tapti orakulais ir iš anksto numatyti atidundančią krizę. Ar bent prancūziško automobilio vagystę Italijoje. O sukčių atpažinti iš batų raištelių.

Priežiūros institucijos trykšte trykšta nuolatiniu žavėjimusi, kad jos tokios protingos. Ir trykšte trykšta nuolatine pašaipa, kad esame kvailiai. O kita protingųjų kasta, vadinama sukčiais, irgi iš mūsų patiklumo tyčiojasi. O ko tyčiotis? Doras žmogus visada patiklesnis. Nes labiau gerbia žmones. Nenori jų įžeisti savo nepatiklumu. Nes sąžiningam žmogui atrodo, kad ir kiti su juo elgsis sąžiningai. O jei sąžiningas ryžtasi gelbėti anūką, neva sukėlusį avariją, tai tik iš begalinės meilės. Tad sukčiai išsityčioja ir iš mūsų meilės. Be to, žmogui atrodo, kad nuo sukčių jį apsaugos VALDŽIA. Kad ta mistinė VALDŽIA stebi situaciją ir ją kontroliuoja. Kaip amžinai gyvas Iljičius. Su žiūronais. O paskui susipranta, kad mistinės VALDŽIOS nėra. Ir nustoja šypsotis. Todėl nenustebkime, kad, kaimynui paskambinus į duris, iš buto atsiliepia ne žmogaus, o šuns balsas. Nes žmogus nusprendžia, kad galima pasitikėti tik savo buldogu. Šuo dar nekalba telefonu ir neišmokęs litų iškeisti į eurus. Be to, nemėto į pašto dėžutę skrajučių. Kad žaibiškai suteiks kreditą.

O šiaip mes jau seniai apgauti. Tik iš inercijos tikintys, kad darbštumas ir sąžiningas darbas visiems gali užtikrinti normalias pajamas. O tvarkingas radiatorius nepadidins mokesčių už šilumą. Bet toks tikėjimas jau priblėsęs. Iš sąžiningo visi pelnosi. Ir legaliai, ir nelegaliai nugręžia. O čia atvykę užsieniečiai dar reikalauja šypsenų. Todėl vieni sprunka dirbti į užsienį. Ir ten pradeda šypsotis. O kiti, nors ir apniukę, bando praturtėti sukčių piramidėse-grandinėlėse. Kur paskutinieji pralaimi. Juk žmogui sunku patikėti, kad jis taps paskutinis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“