STT: bylų mažiau, bet jos sudėtingesnės

Pernai uostamiesčio STT agentams teko dirbti su 15 bylų. Klaipėdos valdybos viršininkas Arvydas Juršėnas kaip aktualesnę išskyrė prieš mėnesį į teismą perduotą baudžiamąją bylą dėl iš pretendento į miškų urėdo pareigas pareikalauto kyšio už tai, kad būtų paveikti tarnautojai, organizavę urėdijos vadovo atranką. Viršininkas tai įvardijo kaip sisteminės korupcijos pavyzdį.

Ne ką mažiau dėmesio sulaukė ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotojos galimas dokumentų klastojimas siekiant apgaulės būdu įgyti Kretingos rajone valstybei priklausantį 75 ha žemės sklypą ir valstybei priklausantį 76 ha miško sklypą. Ši byla netrukus turėtų būti perduota į teismą.

Klaipėdos STT darbuotojai susitikimo išvakarėse apklausė ir vieno Skuodo rajone esančio miestelio seniūną, jo pavaldinę bei Skuodo darbo biržos darbuotoją, kurie įtariami, jog ėmė kyšius už darbo neturintiems asmenims skirtų pašalpų suteikimą. Aiškėja, jog už minimas pašalpas bedarbiai greičiausiai nedirbo jiems paskirtų privalomųjų viešųjų darbų.

"Tyrimų nedaugėja, bet jie sudėtingėja. Galime pasidžiaugti, kad buvo įsteigta policijos Imuniteto tarnyba, analogiška muitinės tarnyba, todėl bylų skaičius pas mus sumažėjo", - pridūrė Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas.

Į STT kreipiasi ir mažiau gyventojų. Pernai sulaukta 51 skundo ar prašymo, tačiau nė dėl vieno iš jų nepradėtas tyrimas. Ankstesniais metais jų buvo sulaukiama apie 80.

"Dažniausiai paaiškėja, kad tai ne mūsų tarnybos kompetencija. Žmonės kreipiasi dėl žemės reikalų, leidimų išdavimo, bet pasitaiko ir tokių atvejų, jog negavę kokios pažymos tai palaiko korupcija ir pagalbos ieško pas mus", - sakė A. Juršėnas.

Paklausti apie viešuosius pirkimus, tarnybos vadovai pažymėjo, jog neseniai Klaipėdos savivaldybėje buvo atliktas rizikos analizės tyrimas, pagal kurio rezultatus pareigūnai Savivaldybei išreiškė net 20 pastabų.

"Daugiausia spragų siūlėme taisyti dėl teisinio viešųjų pirkimų reglamentavimo ir jų inicijavimo - kas nustato poreikį pirkti, kas parenka pirkimo būdą ir panašiai", - sakė L. Barišauskas.

Viešuosius pirkimus organizuoja nuolatinė arba laikinoji komisija, tad nurodyta, kad būtina reglamentuoti laikinosios komisijos sudarymo principus. Ne ką mažiau svarbu ir ekspertų parinkimo reglamentavimas, kadangi jie sprendžia prekės ar paslaugos pirkimo klausimus.